Apie bebrologijos perspektyvas Lietuvoje
Usūrinis stepių bebras?
Tęsiant mano įrašus apie akademinį pasaulį, jo ydas ir bandymus įžvelgti kažkokias perspektyvas, nudžiugino Kęsto Kirtiklio straipsnis, kuriame apžvelgiamos tam tikros neigiamos Lietuvos aukštojo mokslo tendencijos. Šiomis dienomis laukiu tiek stojimo rezultatų, tiek ir pasiruošimo naujoms kovoms dėl studentų, kuriant naujas programas. Kartais sukuriamos unikalios, labai vertingos programos, reikalingos, tačiau neparuoštos ir jas vykdyti kokybiškai nėra galimybės, kartais vyksta kiek kitoks procesas, iš pradžių susikaupia tam tikras mokslinis potencialas, o vėliau pradedamas studijų vykdymas, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su MRU filosofija. Dažnai tai vyksta ir su tarpdisciplininėmis studijomis. Tačiau akivaizdu, jog kartais viskas dėliojasi ne taip, kaip buvo planuota iškart.
Visgi mane stebina, kodėl nei viename Lietuvos universitete dar nėra rengiamos tarpdisciplininės bebrologijos krypties bakalaurai, magistrai ir daktarai, nors, po šio įrašo, tikiu, jog kas nors pasigaus mintį ir tai būtų viena perspektyviausių studijų krypčių. Akivaizdu, jog gamtos mokslų (biologijos) specialistai čia beveik neturėtų ką veikti, tai būtų pernelyg banalu. Šioje srityje turėtų dominuoti socialinių mokslų atstovai, tiriantys bebro psichologiją, jų gyvenimą žmonių santykį su jais. Galbūt būtų priimtas sprendimas, jog lietuviams, kryžminantis su bebrais, būtų galima kompensuoti tuos demografinius nuostolius, kuriuos patiriame dabar dėl emigracijos ir egoistiškai nusiteikusių moterų, atsisakančių gimdyti naujus vaikus. Manau, jog primityviems darbams toks hibridas tiktų, nors apie jį kalbėti sudėtinga. Iš kitos pusės, reikia pasakyti, jog pakankamai neblogai darbo rinkoje išnaudojami kiti bebrų hibridai (pavyzdžiui, pingvinai zoosoduose, ar, Lietuvos atveju, muziejuje įdarbinti stovėtojais, į kuriuos žmones tiesiog žiūri, tai yra be galo naudinga, kadangi šie hibridai nėra reiklūs – gali dirbti tik už maistą). Juk lietuviai nuo seno pasižymėjo glaudžiais santykiais su bebrais, yra užuominu, jog jie buvo išnaudoti Žalgirio mūšyje, dalyvavo 1831 metų sukilime, kurį pralaimėjus, tęsė partizaninį karą, ir buvo manoma, jog jie išnyko. Akivaizdu, jog šioje srityje turėtų ką veikti istorikas. Etnologai, tuojau pultų tyrinėti bebrų architektūros principus, užtvankų orientacija pasaulio atžvilgiu ir laikytų tai be galo perspektyvia sritimi (kol nepastebėtų, jog užtvanka tiesiog statoma išilgai upės). Galiausiai tada bus galima pradėti kalbėti apie bebriškąją filosofiją, kultūrologinius santykius ir kita. Man atrodo, jog netgi lingvistai čia turėtų niša savo tyrimams, skleisdami bebro vardą šnekamojoje kalboje. Vienas iš akį badančių pavyzdžių – jūrų kiaulytės pavadinimas. Visi juk žinome, jog nei su jūra, nei su kiaule šis gyvūnėlis neturi jokio ryšio, tuo tarpu jeigu jį pavadintume usūrinių stepių bebru, pavadinimas taptų daug artimesnis tiesai (pataikyti 100 procentų ir iš pirmo karto, lietuviškiems lingvistams nėra labai įprasta).
Galbūt tai galėtų paaiškinti, kodėl panašaus pobūdžio bebriškos kultūros elementai taip giliai prasiskynę kelią į mūsų sąmonę. Tik problemos suvokimas ir jos įvardinimas mus gali pastumti kažkiek į priekį.
Taigi, pavyzdys: http://anekdotai.org/video-istorijos/Dar-Paziuresim-Bebras-25568
Kodėl jų gyvenimas toks panašus į mūsiškį? http://www.cha.lt/paveiksliukai/38081-juru-kiaulytes-olimpiadoje..html
Ponas, bebrologijos įvedimas tiesiog neišvengiamas mūsų aukštosiose mokyklose, nes tai idealiai atitinka visą aukštojo mokslo vystymo kryptį! Aš tikiu, kad jau greitai VU turės ištisą bebrologijos fakultetą!
@Rokiškis
Man atrodo, jog tik pradėjus rengti bebrologijos specialistus ir matant jų akivaizdų trūkumą, jie Lietuvoje bus graibstyte graibstomi. Tokios puikios perspektyvos ir darbo pagal specialybę niekada netrūktų. Manau, jog tokias studijas pradėjus, būtų kita problema, nes užsieniečiai suvažiuotų, užimtų visas vietas, mokėdami didžiulius pinigus, ir Lietuvoje, visai tikėtina, specialistų ruošimas užtruktų.
@baltasisvaiduoklis
Aš net neabejoju, kad jie būtini Lietuvai, tai galimybė vystyti Lietuvos pranašumą tarptautinėje rinkoje. Būtina į šią sritį investuoti, gal būt net verta apsvarstyti ne tik bebrologijos fakultetų steigimą aukštosiose mokyklose, bet ir atskiro Bebrologijos Universiteto steigimą, kuriame būtų studijuojamos tokios sritys, kaip lingvistinė bebrologija, ekonominė bebrologija, filosofinė bebrologija ir t.t..
@Rokiškis
Be jokios abejonės, apskritai, siūlyčiau steigti Lietuvos Bebrų Mokslo Akademija. Vieną kartą reikia paimti ir pradėti ieškoti sugyvenimo ir santykių normalizavimo galimybių, kai lietuviai su bebrais nuolat konfliktuoja, visa tai išvirsta į kažkokį keistą nesusikalbėjimą. Aš tikiu, jog galimybės pažinti vieniems kitus egzistuoja, suprasti ir integruotis į bendruomenes. Neišnaudojami bebrynai, lietuvių slaptas potencialas. Bet manau, jog šių klausimų imsis dar ši vyriausybė. Tai geriau, negu sulaukti precedento su byla Strasbūre…
@baltasisvaiduoklis
Aš gerai pagalvojau ir manau, kad vien Lietuvos Bebrų Mokslo Akademijos nepakaktų, nors ji neabejotinai būtina. Išties tam turi būti ir Vyriausybės bei Seimo įsikišimas ir palaikymas pačiu aukščiausiu lygiu, todėl mažų mažiausiai turi būti steigiamas dar ir atskiras Bebrologijos Departamentas prie LRV, o vėliau jo pagrindu sukurta ir Bebrologijos Vystymo Ministerija.
@Rokiškis
Man atrodo, jog Lietuvoje yra potencialas kovojant už lygias bebrų teises kai kuriose srityse suteikti jiems atitinkamą statusą. Pripažinti, jog bent pusė seimo narių vietų užimtų bebrai. Rokiški, tik pasvarstom, koks privalumas ir ekonomija gaunasi. Atsitiktinis aspektas: privatizuojamas seimo viešbutis, sumažėja kaštai, vietoj to, kad padenginėti nuomą, 70 bebrų tereikia išduoti leidimą, pasistatyti užtvanka Neryje ties seimu. Kanadoje ilgiausia bebrų užtvanka virš 800 metrų, tai Neris panašiam kiekiui bebrų būtų pats tas. Be jokios abejonės, kas antra kadenciją Lietuvos prezidentu turėtų būti renkamas bebras. Tai būtų geriau, negu visos viešųjų ryšių kompanijos, koks pripažinimas, koks garsas pasaulyje. Galbūt prezidentas bebras logiškiau pasižiūrėtų ir į miškų įstatymą ir į kitus valstybės politikos aspektus.
@baltasisvaiduoklis
Aš manau, kad bebrų diskriminacija turi būti sprendžiama. Laikas pripažinti, kad Lietuvoje yra diskriminuojami bebrai ir tai paskutinis stabdis, trukdantis mums siekti tolerancijos ir lygiateisiškumo. Bebrams turi būti suteiktos išimtinės teisės, o nebebrams pritaikyta vadinamoji pozityvi diskriminacija, tam, kad bebrai galėtų laisvai integruotis į visuomenę. Taip pat turi būti užtikrintas ir finansavimas bebrų užtvankų ir namelių statybai. Seime reikia skubiai sudaryti darbo grupę, kuri šitai spręstų.
@Rokiškis
Čia, be jokios abejonės, reikalingas tiek žmonių, tiek bebrų nusiteikimas. Manau, jog Zeppelinus su mielu noru prisijungs, jis juk už tradicinius santykius ir mes jam nesakysim, jog ruošiam lietuvių kryžminimo planus su bebrais, o įprasminti daugiametį sambūvį jis tikrai norės. Galiausiai, tam, jog seime būtų susigriebta, reikia steigti visuomeninį judėjimą. Kadangi judėjimas TAIP egzistuoja, ko gero reikės pavadinti TAIP IR NE, vadovauti galėtų Valinskas. TAIP bebrams ir NE jų diskriminacijai. Bet pirmiausiai reikia pasikalbėti su pačiais bebrais. Jeigu atmintis neapgauna, vienas aktyvus ir rodytas per žinias bebras plaukioje Neryje ties baltuoju tiltu. Ponas Rokiški, aš Vilniuje jau nebebūsiu iki rugsėjo apytikriai, tai norėčiau tamstos paprašyti, jeigu eisi netyčia ir sutiksi, užklausk ką jis galvoja apie tai. Aš pabandysiu susisiekti su provincijos bebrais. Ir tuomet organizuosimės…
Aš surengsiu bebrų apklausą. Juk jų teises turi kažkas atstovauti, tai pareigos, susijusios su didele atsakomybe ir įvairių lėšų inkamu panaudojimu.