Baltojo vaiduoklio juodraščiai

Šiandien spėjau sužinoti vieną svarbų dalyką – esu nekompetetingas. Šiandien  sužinojau netgi daugiau, esu dvigubai nekompetetingas. Tiesiog pasakyti tai nėra sudėtinga, dažniausiai aš taip pats pasakau apie save, kur matau, jog mano profaniškas požiūris yra visiškai niekam neįdomus, net ir man pačiam. Tiesiog kartais tenka pasisakyti ir tokiais klausimais, kuriuose aš nieko neišmanau, tačiau man jie yra aktualūs, o logika yra universali, todėl kartais leidžiu sau taip elgtis. Tačiau šiandien buvo atmestos dvi paraiškos, kurias buvau surašęs. Abi iš mano srities, todėl užvirė lengvas kakutis, kuris garais pradėjo veržtis per ausis. Bet, kaip visada, nėra to, ko negalėtų sutvarkyti tabako dūmas ir lengvas parūkymas. Sutvarko viską, išskyrus virškinimo sistemą, todėl pridursiu, kad  dalimi sistemos turinio pabandysiu pasidalinti šioje erdvėje. Taigi, esant idealioms sąlygoms, šiek tiek aptapšnosiu, sužaisdamas idealią strazdanėlių partiją…

Galima tiesiog sakyti, jog viskas yra netiesa, bet Jūs, negerbiamasis, darot gėdą, todėl džiaukitės, kad esate ononimas

Pradėti reikia iš pradžių, sudalyvavau dviejose paraiškose, kur man buvo išdidžiai parodytas vidurinysis kairės rankos pirštas, o paskui ir dešinės. Taigi, kad vienas pirštas bus parodytas, aš tai numaniau. Tiesiog argumentas nepatiko – dar anksti… Taip, taip nusprendė ekspertai. Net nežinau, kaip paaiškinti savijautą, kai gauni tokį atsakymą, kurio niekas nesiruošė atsiųsti. Tiesiog skamba šiek tiek įžeidžiančiai. Ką reiškia, dar anksti? Jeigu visu reikalavimus iš principo atitinki, bet kai panaudojamas toks argumentas, mažų mažiausiai neracionalu. Tokio atsakymo paprasčiausiai nesitikėjau, tačiau kai panaudojami tokie argumentai, viską galima vertinti tik ironiškai. Su šypsena, šiek tiek ramindamas save, jog tai ne pasaulio pabaiga (nors arti to), tačiau pats principas nepatiko ir tiek. O galiausiai, galiu ir sutikti, išties, dar anksti. Visgi norėtųsi konkretesnės ir tobulesnės kritikos mano kompetencijos atžvilgiu.

Antrasis atvejis buvo apskritai tobulas. Ekspertu dirbęs žmogus pademonstravo nuostabų požiūrį į tai, kokį darbą jis dirba. Aš nežinau, kas jis, bet norėtųsi, jog tokio žmogaus paprasčiausiai neliktų, nes sėdėjau ir galvojau, kaip įvertinti žmogų, kuris vertina tyrimų kryptį, visiškai joje nesusigaudydamas. Galiu tai pasakyti drąsiai ir nesivaržydamas, galiu jam pasakyti tai į akis, netgi norėčiau turėti tokią galimybę, deja, jos nėra, nes ekspertams garantuojamas visiškas anonimiškumas. Tai nėra blogai, tačiau tai sukelia kitą problemą – jis visiškai atpalaiduojamas nuo atsakomybės ir gali elgtis kaip nori. Todėl nors ir anonimiškai, galiu drąsiai pasakyti, jog jis ta laisve naudojosi siekdamas patenkinti savuosius korupcinius interesus. Tai galiu nesudėtingai įrodyti, nes jam pritrūko originalumo, bandant sugalvoti kažką naują, todėl panašius argumentus sudėliojo ne vienoje paraiškoje. Tai jau kelia įtarimą. Karpatų žydas pasakytų, jog reikia šalin vyti tokius melagius, tačiau aš taip pasielgti negaliu. Tokios taisyklės.

Nepaisant visko, aš galiu šiandien pasakyti tokį paprastą faktą – ten, kur aš dirbu, ten aš atiduodu visą save, todėl abejoti mano kompetencija mano srityje yra mažiausiai nepadoru. Aš galiu pasakyti, jog turiu kelioliką straipsnių, esu sudalyvavęs keliolikoje konferencijų kaip pranešėjas, interesų diapazonas platus, todėl ekspertas, įvardindamas mane kaip nekompetetingą, padarė didelę klaidą. Vien jau tai, kad nesugebėjo perskaityti CV ir susieti atskirų bibliografinių pozicijų su tyrinėjimų tematiką, rodo, kad tokio eksperto turėtų nelikti. Tačiau tai tėra smulkmena, kadangi ekspertas jau pasirodė kaip nekompetetingas, nes ir publikacijų sąraše nurodytos bent 2 pozicijos, kurios yra susijusios su tyrimo tema, bendras sąrašas pasipildo, kadangi jis matomas iš gyvenimo aprašymo. Todėl galiu pasakyti, jog toks ekspertas yra vertas tik pasiuntimo, daugiau negu toli… Visgi leisiu sau pacituoti kelias frazes iš to, kas yra paslėpta nuo visuomenės. Ką reškia toks pasakymai:

Galimas indėlis į mokslo krypties raidą pareiškėjų apibūdinamas iš dalies aiškiai ir kartu iš dalies abstrakčiai.

Paraiškoje nurodoma tik vieno pareiškėjo patirtis vykdant mokslinius tyrimus. Čia, Rokiškio maniera, galėčiau paaiškinti, jog šitas dalbajobas visiškai nesuvokia, kas yra mokslinis tyrimas, tačiau taip nedarysiu, tiesiog paminėdamas, jog žmogus, žiūrėdamas į publikacijų sąrašą, matydamas tekstą, tiesiog apmyžo monitorių, tam kad nieko nebematytų.

Tokius idiotizmus būtų galima cituoti ir iš jų žvengti, tačiau  tai būtų tuščias laiko švaistymas, kadangi reiktų plačiau pateikti kontekstą, tačiau akivaizdus disonansas tarp projekto vertinimo, ir turinio, kuris buvo vertinamas. Žmogus tiesiog nenorėjo, negalėjo ir nesijautė įpareigotas bent kiek objektyviau vertinti. Ir tai nėra vienintelis atvejis. Problema ta, jog ne aš vienas esu toks, aš žinau dar bent vieną to paties eksperto vertintą projektą, kuris buvo vertintas arba taip pat atmestinai, arba vedinas korupcinių tikslų. Ir visgi problema didžioji ne čia. Juk aš išties galiu būti nekompetetingas. Bet…

Lietuvos mokslo taryba, neleidžia man palyginti rezultatų, neleidžia pasižiūrėti į gerąsias praktikas ir slepia, kuo laimėtojai yra pranašesni už mane. Tai atrodo nenormaliai, kadangi leidžiant valstybės pinigus, aš negaliu matyti, kokie veiklos aspektai yra vertinami maksimaliai. Juk keistai atrodo, kai esu kviečiamas skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose užsienyje (ne tik Baltarusijoje ir Ukrainoje) ir tuo pačiu esu vertinamas tik vidutiniškai Lietuvos mastu, o gal net ir šiek tiek žemiau…

Galiu kalbėti apie puvėsius ir danų karalystę, tačiau šios metaforos ant tiek įsiėdusios, kad jų vartoti netgi neverta, tiesiog noriu pasakyti vieną – tu, korumpuotas eksperte, būk malonus, naudok savąsias darbines lūpeles, nes tik tam jos ir yra skirtos – pereiti prie teksto suvokimo tu nesugebėjai, kaip pasakytų vienas leidyklos vadovas, tu vis dar esi oralinės kultūros orbitoje.

Arkangelas Mykolas

Atidavus savo sielą sudraskyti demonams dėl nežinojimo, netikėjimo ir nenusižeminimo, nesiimant jokių veiksmų, kad tai pasikeistų, Viešpats pats nutarė mane grąžinti į savo tikėjimą ir nuleido iš dangaus spindulingąjį arkangelą Mykolą, tam kad perduotų man savo žinią, o tuo pačiu išsiųstų į pasaulį, tam kad jį galėčiau pakeisti. Skelbdamas Dievo žodį, tokį, kokį tik jis gali įdėti į savo pasiuntinio lūpas, o mano liudijimas tebūnie čia užrašytas, tam jog jis būtų išsaugotas o žmonės galėtų skaityti apie tiesą, kurią man dabar yra patikėta skelbti. Todėl klausykitės dievo žodžio, nes aš jį atnešu Jums, tam kad Šventais Raštas būtų papildytas, o ten užrašytas žodis paaiškintas.

Besiruošiant rytojaus paskaitoms, pakilo baisi vėtra namuose, durys atsidarė, langai buvo išplėšti ir iš dangaus nusileido šviesa, kurios viduje buvo sparnus išskleidęs angelas. Jis tarė:

-Būk pasveikintas, Baltasis Vaiduokli juodame fone. Ko nutilai ir neberašai? Tarškink klaviatūra toliau, tai ką aš tau dabar pasakysiu…

-Kas esi? – paklausiau nusižeminęs ir nuleisdamas galvą. Atsakymas buvo netikėtas…

-Aš Viešpaties pasiuntinys Mykolas, kuri kovojo prieš jo puolusius angelus ir padėjo kovą laimėti. Štai tau žinia iš Viešpaties:

Pradžioje buvo žodis, tas žodis buvo pas Dievą ir žodis buvo Dievas. Todėl sakau, kad žmonės turi matyti, žodis yra gerai, nes jis kuria ir tveria pasaulį. Viešpats tai mato ir siunčia žinią apie liudijimą – žodis yra Dievo ir tik jo, visi, kas bandys jį uždrausti ar pasisavinti bus nubausti, nes jie atims iš žmonių tai, kas buvo dovanota jiems dar prieš pirmąją nuodėmę, todėl tie, kas savinasi žodį bus nubausti, kai tik išmuš jų laikas. Juk ne veltui įsakyme įrašyta, kad vogti nevalia, o Viešpaties žinią norintis iš kitų žmonių atimti ir padaryti Jį nepažįstamą yra puolusieji Šėtono tarnai…

Ir skelbk šiuos žodžius, nes žinok, jog pramogų industrija tarnaują šėtonui, išperai Liuciferiui, kuris buvo nuvainikuotas. Tačiau tai netruks amžių amžius. Jų darbai surašyti knygoje, ir jie buvo pasverti. Todėl jiems galima pasakyti tą patį, ką Danielius pasakė Babilono kekšei Nabuchodonasarui: Tu buvai pasvertas, pasirodei per lengvas, tavo viešpatija bus sunaikinta – pusę jos pasiims autoriai, kitą pusė atiteks vartotojams.

Ir dar skelbk tai, ką jau seniai yra paskelbęs Žmogaus sūnus: kas Dievo – Dievui, kas Ciesoriaus – Ciesoriui. Ir žinok, jog ši šėtono viešpatijos dalis, kuri surenka, bet neatiduoda, yra muitininkas, kuris jau gimdamas buvo pasmerktas tarnauti blogiui. Jis žiūri į savo piktadarybes, bet neatgailauja. Todėl neregėti jam dangaus karalystės, o kupranugaris parodys savo vikrumą ir lankstumą, pralįsdamas pro adatos skylutę. Todėl sakau, muitininkas, kuris nepuls atgailauti, degs amžinosiose liepsnose ir bus pasmerktas prakeikimui.

Ir dar. Mano lūpomis bylodamas Viešpats sako, jog tie, kurie tyčia trukdo Jį pažinti, yra niekdariai. Jie vietoj vieno Dievo nori pasiūlyti šimtus savų netikrų Dievų. Tačiau jų lemtis tokia, kokia ištiko Baalo stabus, nei vieno jų nebus rasta ir jie bus sunaikinti. Todėl eik ir skelbk, kad jie pultų prieš Viešpatį ant kelių ir atgailautų. Nes kitaip jų lauks tokios pat kančios, kaip ir muitininko. Jie nusideda dar smarkiau, pasikeldami į puikybę ir pamiršdami, jog byloja tik tai, kas ir taip yra Viešpaties sukurta pradžių pradžioje, tam, kad pasaulis būtų geras.

Čia Mykolas suskliaudė sparnus ir pasiruošė kilti. Aš dar paklausiau:

– Mykolai, o kaip su Užkalniu ir Ulevičium?

– Tark jiems žodį, kad jie atgailautų, nes jie nusideda, bet nežino, kad taip daro. Tebūnie, jų nuodėmingos sielos apsivalo, nes jie tam dar turi laiko – tegul aukoją dešimtąją dalį pajamų Bažnyčiai, per kiekvienas Velykas tegul paaukoja eriuką, o kas septintus metus jautį. Ir jiems bus atleista, jeigu pamirš savo puikybę ir daugiau nebenusidės.

Čia šventas Mykolas arkangelas išskleidė sparnus ir pradėjo kilti, neatsisveikinęs, tačiau žadėdamas mane aplankyti maldoje. Visgi prieš išsiskiriant ištarė:

– Žinai, Baltasai, čia tau nuo manęs. Jūs norite būti pernelyg racionalūs, spręsdami iracionalius dalykus. Juk racionalumas yra tikrai pernelyg sureikšmintas.

Aš, nusižeminęs Viešpaties tarnas Baltasis Vaiduoklis, 2012 Jo metais, trys dienos prieš Švento Kazimiero šventę, užrašiau tai ir skelbiu pasauliu, ką man Jis per savo pasiuntinį Mykolą bylojo.

——————————————————————————————————————————–

Iš tikro iš tikro Jums sakau, viso to nebuvo, bet jeigu Mykolas mane būtų aplankęs, jo pasakyta kalba būtų labai panaši į šią.