Į pradžią > Apmąstymai > Be galo prieštaringa

Be galo prieštaringa

2011.04.04

Perskaičiau R. Valtkos paskutinį komentarą. Tiesiog spustelėjau nuoroda ant Andriaus Užkalnio FB, pamąstęs, jog seniai neskaičiau, o čia beveik rekomendacija iš teksto (ir ne tik) gurmano rankų 🙂 Ir perskaičius suvokiau, jog tai be galo prieštaringa. Tiesa pasakius, net ir su galu prieštaringa. Kuomet antisovietinė retorika pridengiama sovietinėmis klišėmis, arba kuomet žmogus rėkiantis „rusai puola“ praminta tik su rusų pagalba. Tai kelia šypseną ir tuo pačiu pasibaisėjimą. Valatkos įžvalgos ant tiek naivios, o stereotipai, suformuoti geriausiu atveju grožinės literatūros, blogiausių – LTSR istorijos 7 klasės kurso, verčia pasakyti, jog žmogus gerokai snūstelėjo ant laurų. Ir darosi gaila, jog pankas, vardu Patackas, jo, savo laiku, nestuktelėjo smarkiau. Ir, mano subjektyvia nuomone, tai dėsningas atvejis.

Nenoriu kalbėti apie tai, kaip Valatka supranta tokius dalykus kaip laisvė, nenoriu vertinti, kas negerai su šita vyriausybę (keista, bet Valatka berods vis dar trečius metus rašo apie naktinę mokesčių reformą, labai operatyvus ir išskirtinai imlus protas), tačiau kaip istorikas istorikui užrašysiu, jog tai, ką jis mokėsi mokykloje, o paskui veikiausiai skaitė Adolfo Šapokos istorijoje apie LDK XVIII a. yra pasenę. Galima netgi pasakyti, jog paskutiniu metu, kalbant apie Lietuvos istoriografiją, XVIII a. išgyvena aukso amžių, sulaukęs pakankamai gausių tyrimų. Tiesiog gausybė pavardžių, kurių čia nevardinsiu. Todėl klišės, kurias naudoja tokie pseudokalbėtojai kaip R.Valatka nerodo nieko kito kaip tik jų tamsumą. Kitaip tariant, tundra. Ir tuomet pradedi mąstyti, ar apskritai galima pasitikėti tokiais žmonėmis. Ar verta skaityti jų tekstus? Aš nežinau ir neturiu sau atsakymo. Iš vienos pusės, norėtųsi ignoruoti, iš kitos – jų palikti taip irgi negalima.

Todėl tik keletas komentarų, apie tekstą ir šiokį tokį kontekstą. Suvokti kaip šlėktą šiuolaikinius lietuvius yra mažų mažiausiai įžeidimas, abiem pusėm. Šios dvi sąvokos yra absoliučiai prasilenkiančios. Kaip bebūtų keista, XVIII a. bajorija nejautė pareigos išlaikyti valstybės, tačiau nuo mažens buvo kalamas labai elementarus principas į galvą – visi piliečiai privalo dalyvauti politiniame gyvenime, o valstybės sąranga buvo tokia, jog ši elementari tiesa būtų užtikrinta. Ir ar galima apolitiškai nusiteikusius žmones lyginti su visuomene, kurios vienintelis tikslas – dalyvauti politiniame gyvenime? O juk ir dėl liberum veto galima tą patį pasakyti. Jis buvo puikiai suvoktas kaip problema, mąstoma, kaip šią sistemą tobulinti, netgi konsultuotasi su to meto šviesiausiais protais, tokiais kaip Jean-Jacques Rousseau (jis teigė, jog tai geras principas ir puiki teisė, nes teisus gali būti ir vienas asmuo, o dauguma gali klysti, tačiau taip pat siūlė įvesti saugiklius, jog žmogus, naudodamasis šia teise, suvoktų savo atsakomybę). Galiausiai šio principo buvo atsisakyta. Priimta pirmoji konstitucija Europoje. Ir kas tuomet atsitiko?

Elementaru, brangusis Vatsonai. Tie kas jautėsi gerokai aukščiau už už bajorus, grupelė didikų, susirinko ir pasakė, jog jų toks modelis netenkina. Jie pradėjo šaukti, jog lenkai puola ir visa tai išvirto į ištisą judėjimą, liaudyje žinoma kaip Targovicos konfederacija. Magnatai, subūrę aplink save bajorus, kvietėsi į Abiejų Tautų Respubliką rusų kariuomene, jog užtikrintų jų išskirtines politines teises. Ar ne ironiška? Patys rėkia, kad yra puolami ir naikinami, o kviečiasi svetimą kariuomene? Kaip žinia, visa tai buvo ir valstybės pabaiga. Padalinimas – Sukilimas – Padalinimas. Kaip bebūtų keista, tas pats jaučiasi ir su lrytas.lt. Lietuvos spaudos magnatai, maitinami Rusijos pinigų rėkia: „rusai puola“. Tuo pačiu pavyzdžiu iš XVIII a. galiu pasakyti, jog tokia praktika yra ydinga. Pavyzdžiui, kunigaikščiai Čartoriskiai apie pusę savo metinių pajamų gaudavo iš užsienio valstybių? Akivaizdu, kokios problemos iš to kilo.

Galima prisiminti ir kiek kitokį kontekstą. Šviesūs protai Pirmojoje Lietuvos respublikoje, tokie kaip V. Krėvė. Jis juk nuolat varstydavo sovietų ambasados duris, karts nuo karto paprašydamas, jog imkite ir vieną kartą įjunkite Lietuvą į sąjunga. Nepraėjo nei du dešimtmečiai, o rusai ėmė ir tai padarė. Koks kontrastas su XVIII a. bajorija – ji puikiai suvokė, kas kaltas, dėl žlungančios valstybės ir mokėjo bent jau deramai ją palaidoti. Pirmiausiai, pasmerkdama tuos, kurie kvietėsi rusų kariuomene. Ir ne tik pasmerkė, bet ir sugebėjo tą nuosprendį įvykdyti, bent daliai. Pavyzdžiui broliai Kosakovskiai. Ne tik pakarti, bet dar ir gerokai po miesto gatves patampyti. Nepaisant jų aukštos padėties. Nors toks pats likimas laukė ne tik jų. Tuo tarpu Krėvė šiomis dienomis kartais bandomas teisinti, jog nesuvokė, ką darė. Galbūt, bet patampyti po gatves jo kaulus reikėtų, politinio korektiškumo vardan.

Galbūt ir R. Valatka nelabai suvokia, ką dar, tačiau jam ir  jo ribotam pasaulėvaizdžiui tai atleistina. O juk bent kiek doriau mąstantis žmogus puikiai suvokia, kokios to pasekmės. O gal ir ne, belieka tik tikėtis kartu su R. Valatka, jog tokie kaip jis, neužilgo išmirs…

Share
  1. 2011.04.05 2:52 | #1

    Ponas Baltasai Vaiduokli, tamsta vis kaip parašote, tai nei pridėk, nei atimk 🙂

  2. skirtumas
    2011.04.05 8:10 | #2

    Aha. Labai maloniai susiskaitė 🙂 tik skaitant kai kuriuos sakinius pamečiau mintį.

    Čia sakiniai, kuriems paprašyčiau paaiškinimų (mano žiojinčių prarajų istorijos žiniose užpildymų):

    […]Suvokti kaip šlėktą šiuolaikinius lietuvius yra mažų mažiausiai įžeidimas, abiem pusėm.[…]

    Ar „šlėkta“ vienaskaita turima omenyje šlėktas visus? T.y. ar čia sakoma, kad suvokti lietuvius kaip šlėktas yra įžeidimas abiems pusėms? Ar žodžiui „šlėkta“ visada vienaskaita turi būti? Aš žinok, dabar supratau, kad nelabai žinau kaip tas žodis atsiradęs 😉

    […]Kaip bebūtų keista, XVIII a. bajorija nejautė pareigos išlaikyti valstybės, tačiau nuo mažens buvo kalamas labai elementarus principas į galvą – visi piliečiai privalo dalyvauti politiniame gyvenime, o valstybės sąranga buvo tokia, jog ši elementari tiesa būtų užtikrinta. Ir ar galima apolitiškai nusiteikusius žmones lyginti su visuomene, kurios vienintelis tikslas – dalyvauti politiniame gyvenime?[…]

    Ar čia XVIII a. bajorija yra logiškai atskiriama nuo piliečių, kurie privalo dalyvauti politiniame gyvenime? Aš skaitau ir bandau suprasti ar bajorai nenorėjo išlaikyti valstybės, bet vistiek dalyvavo politiniame gyvenime, ar jie čia nuo tos visuomenės, kuri politiška, atskiriami? 😉

  3. 2011.04.05 9:53 | #3

    @Rokiškis
    Žemai lenkiam galvą už gerą žodį…

  4. 2011.04.05 10:11 | #4

    @baltasisvaiduoklis
    Skirtumai, čia du klausimai, kurie išties yra sudėtingi.
    Šlėkta, šiaip skolinys, kuris neturėtų būti naudojamas ir kalbos talibanas turėtų Valtką bausti (tiesa, gal stilius reikalavo būtent šio varianto). Szlachta, terminas, apibūdinantis visą bajoriją. Šis terminas nebuvo nusistovėjęs net ir tuomet, kai buvo toleruojamas: tiek luomui, tiek ir asmeniui. Šiaip vienas didžiausių nesusipratimų, buvo kalbininkų siūlymas keisti jį į bajorus (kitą skolinį iš slavų kalbos). Nes LDK buvo ir specifines funkcijas atlikusi bajorų -- valstiečių grupė. Dabar turime vieną žodį, skirtą apibūdinti dviem socialinėms grupėms, egzistavusioms tuo pačiu metu.
    O dėl XVIII a. piliečių -- tuo metu tik bajorai (ir kelis metus miestiečiai) buvo piliečiai valstybės mastu. O jiems dalyvavimas valstybės gyvenime buvo vienintelė pareiga, kurios jie nuolat laikėsi. Dėl valstybės išlaikymo tai čia apie mokesčius, kurie buvo mokami tik tuomet, kai reikėdavo bajorija pati nuspręsdavo, kad juos verta mokėti, ir XVIII a. mokesčiai buvo beveik nerenkami. Iš to ir gaunasi prieštaravimas, jog politiškai jie buvo aktyvūs, tačiau valstybės išlaikyti mokant mokesčius jiems absoliučiai nereikėjo…

  5. skirtumas
    2011.04.05 10:55 | #5

    @baltasisvaiduoklis
    Tai vat ačiū už išsamius paaiškinimus. Vienas kitas grumstelis bedugnėje gal atras ir dugną kada nors 😉

  6. 2011.04.05 18:58 | #6

    Galbūt tai jau agonija to, kuris beviltiškai negali susitaikyti su tuo, kad jo laikas jau praėjo. Šiaip ar taip Valatka neturi nei kažkokio tai ypatingo išsilavinimo, nei kažkokios tai praktinės patirties. Politikoje jis įstengė pasižymėti tik tuo, kad gavo į snukį ir, kad tiesą pasakius, tuom viskas ir baigėsi. Galbūt nuo tada ir suprato, kad šikti ant kito geriau ne į akis jam žiūrint, o per informacinio šikpopieriaus apsauginę sieną. Taip ir tęsiasi -- buvo AMB, po to Kirkilas, dabar Kubilius, kuris irgi kada nors paliks saovo postą (bet nebūtini 2012 🙂 ). O ką Valatka? Nu taip ir liks peizėti savo pirmadieniniam posavaitgalingai-pagiringoje skiltyje, įsivaizduodamas save atliekant valstybės intelektualinės raidos sago funkcijas. Jo problema, kad jis atrodo tiki nuoširdžiai tai darąs.

  7. 2011.04.05 23:16 | #7

    @kreivarankis
    Šiaip man atrodo, kad jis absoliučiai nesuvokia, jog jo pozicija išties kompromituoja visus, kurie kalba apie Rusijos grėsmę. Ir jeigu jis tuo nuoširdžiai tiki, jis pats žiauriai kenkia savo skelbiamos idėjoms. Šiaip, logiška, jog jis turėtų tuo tikėti… Ir argumentų galima surasti, beveik užmušančių bet kokias abejones.
    Didžiasia problema, jog jis nesuvokia, kad beviltiškai paseno, iš to išplaukia visa kita. Visgi 6 dešimtis įpusėta. Viduramžiais tokio amžiaus žmonės jau seniai būdavo mirę. Matome akivaizdžius medicinos pasiekimus 🙂

  8. 2011.04.05 23:17 | #8

    @skirtumas
    Nuolankiai prašome…

  9. 2011.04.13 16:46 | #9

    Skaniai susiskaitė, tik viena faktologinė pastaba:
    *Priimta pirmoji konstitucija Europoje*
    Iš tikrųjų tai pirmieji buvo korsikiečiai 1755.

    http://en.wikipedia.org/wiki/Corsican_Constitution

  10. 2011.04.20 22:07 | #10

    @Pseudohistorian
    Dėkavoju už pastabą, aš čia truputi nelabai lankausi kol kas, bet neužilgo turėčiau grįžti 🙂

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos