Rytas – Lenkija – degtinė
Pasižiūrėjau, kas darosi LJ. Ten aptarinėjama Ryto Staselio problema, ir jo susidūrimas su sąmoningais tekstą kastruojančiais redaktoriais. Ir iškart vienas po kito pradėjo atsirasti įrašai, įkontekstinantys problemą pas Maumazą, Vklasė ir Gedas. Bent jau aš tai pamačiau pas save, nors tikiu, kad šleifas nusidriekė pakankamai toli. Išties šlykšti situacija, kaip paaiškėjo, vedama grynai politinių motyvų, nes pasak redakcijos, tekstas buvo apkarpytas tam, kad sutilptų į maketą, nors elektroninėje versijoje lyg ir nebuvo didelio poreikio riboti.
Apmąstant tokias situacijas, pirmiausiai bandai jas sudėlioti pagal savąsias patirtis, ką ir padarė aukščiau minėti LJ „gyventojai“, suteikdami Ryto Staselio problemai platesnį kontekstą. Kiekvienas iš jų aktualizavo tai savaip. Tai nestebina.
Man perskaičius Ryto problemą, pirmoji reakcija buvo kažkokia iškreipta, kadangi Lenkijoje turiu draugų, su kuriais išgėriau ne vieną kibirą stipresnių gėrimų. Tai žmonės iš akademinio pasaulio, pakankamai tolerantiški ir turinys šiek tiek skepsio. Bet net ir šioje sferoje vyrauja stereotipai bei klišės (o taip ir kuriami tarptautiniai santykiai). Vienas labiausiai įstrigusių vakarėlių tarptautiniame pasisėdėjime:
Dalyviai: lenkas (1 vnt.), lietuvis (1 vnt.), ukrainietis (2 vnt.), moldavas (? atrodo taip vadinami Moldavijos gyventojai lietuvių kalboje) (1 vnt.).
Veiksmas: Geriami taurūs ir mažiau taurūs gėrimai, pagal sudėtį turintys degti.
Dialogas apie istoriografiją, šaltiniotyrą, paleografiją ir visokį kitokį istorikams svarbų žargoną, bei jo turinį. Ir staiga nei iš niekur kyla diskusiją tarp lenko ir ukrainiečių, apie tai, kas labiau sugadino imigrantų reikalus Britanijoje:
Lenkas (L): Ukrainiečių ten per daug privažiavo…
Ukrainiečiai (U): Ten lenkai sudaro pakankamai ženklų skaičių, muša atlyginimus ir t.t.
L: Jūs patys mušate atlyginimus, kadangi jūs dirbate nelegaliai…
U: O lenkų nusikaltamumas Britanijoje…
L: Per ukrainiečius ten daromas baubas iš visos rytų Europos…
U: Nežinau nei vieno ukrainiečio, kuris dirbtų Anglijoje su ukrainietišku pasu, nes visi jie prieš tai tapo estais, lenkais, slovakais ir t.t.
Tuo tarpu vienas lietuvis tyliai sėdėjo ir džiaugėsi, jog mūsų tik trys milijonai ir skaičius Britanijoje nėra salyginai didelis, lyginant su tais pačiais lenkais ir ukrainiečiais…
……
Kai geriau pagalvoji, jeigu akademinėje sferoje pakankamai daug tolerancijos, o vistiek tenka praklausyti panašaus lygio pokalbius, tuomet ir suvoki, jog apie kažkokius susitarimus, sugyvenimą ir t.t. galima tik pasvajoti, nes jeigu atsipalaidavus sau leidžiama pasiginčyti tokiomis temomis, kurios galbūt ir svarbios, tačiau mažai mums (omenoje turimas istorikų cechas) aktualios, apie kažkokius patvaresnius ir pastovesnius ryšius.
Taigi. Man teko dirbti Anglijos gamykloje prieš 5 metus. Buvau sutikęs ukrainietę, turinčią lietuvišką pasą, nekalbančia lietuviškai… oficialiai Rasa kažkokiatai-ienė. Tai jinai sakė, kad jau tuo metu Jungtinėje Karalystėje oficialiai buvo apie 3 000 000 lietuvių… 🙂 Ydomu būtų sužinoti kiek yra Lietuvos piliečių ten, pagal vietos valdininkų statistiką.
@kreivarankis
Jaučiu, kad statistika būtų įspūdinga, o pagal išduotus lietuviškus pasus turbūt apskritai Lietuvoj turėtų būti minusinis gyventojų skaičius.
Kažkada, berods pats samprotavai apie fazes ir nulius. Panašu, jog ir išprususiems profesoriams ne išimtis…
@skirtumas
🙂 Principas panašus, tik kontekstas kiek kitoks… Aš neprieštarauju, kai diskusija vulgarizuojama. Mane stebina kitkas, jog žmonės, deklaruojantys savo toleranciją supratingumą etc. gali pilnai pasiduoti stereotipams, kai jiems tai yra paranku. Todėl apie kažkokį pastovumą kalbėti yra sudėtinga. O jeigu asmuo dar suvokia, jog jis yra puolamas…
@baltasisvaiduoklis
Na nežinau kiek ten gali būti paranku apsimesti idiotu…
Grįžtant prie elektromechanikos analogizuoju toliau: smegenys gavusios alkoholio įgauna superlaidumo būseną atsitiktinėse vietose, todėl fazė migruoja keisčiausiais būdais negaudama jokio kai kurių varžų pasipriešinimo…