Aukštasis mokslas: kokybė ir pinigai
Neperseniausiai (labai sąlyginė sąvoka) Rokiškis rašė, kad nenori skaityti naujienų, nagrinėdamas portalų turinį. Ir tik komentaruose prisipažino, jog vienintelis likęs skaitomas portalas yra bernardinai.lt. Analizės požiūriu, tai vienas geriausių Lietuvos portalų, tačiau bandant skaityti, pirmiausiai reikia gerokai pascrolinti žemyn, tam, jog praleisti visą informaciją, susijusia su bažnyčia ir religija. Veikiausiai tai viena iš priežasčių, kodėl bernardinus taip sunku, o gal net ir neįmanoma, skaityti. Iš kitos pusės tenka pripažinti, jog bernardinai taip pat turi savo skaitytoją, kuriam visa tai nemaišo, o gal net ir yra reikalinga. Apibendrinant tenka sutikti su Rokiškiu, jog ant Lietuvos to skaitymo ne tiek ir daug pasilikę, nes kokybiško naujienų portalo taip ir nėra. Galbūt tai vienas iš „smukusios aukštojo mokslo kokybės“ padarinių: kažkas ne taip su žurnalistikos (ir ne tik studijomis). O gal tai tiesiog sutapimas, vienok, tai liūdina. Be jokios abejonės, informacijos surankiojimas tampa komplikuotas.
Šiame kontekste man daug keisčiau atrodo kitas momentas: beveik tuščia niša verslui, jeigu kalbėsime apie kokybišką žiniasklaidą. Galbūt sudėtingiau ir ilgiau užtruktų erdvės iškovojimas, tačiau jis nėra neįmanomas, nes kokybiškos žiniasklaidos išties pasigendama. Objektyvios ir išsamios (kiek tai įmanoma). Manau, jog toks projektas atsipirktų ir sėkmingai neštų pelną, nors investicijos būtų taip pat nemažos. Ir jeigu verslas mato rinką perpildytą, galbūt į šią erdvę reikėtų paleisti kažką ne iš verslo. Man kirba tokia mintis, jog į tokį projektą (nors jis ir rizikingas), galėtų veltis tas, kas jau turi sukaupęs pakankamai didelį intelektualinį potencialą. Geriausiai tam tiktų tokia struktūra, kaip universitetas. Kokie galėtų būti argumentai, jog universitetas tinkamas tokiai veiklai?
Pakankamai nemažai žmonių, dirbančių universitetuose, jau rodosi spaudoje, kaip įvairių sričių specialistai ir ekspertai. Tai lyg ir sudaro prielaidas sutelkti kažkurio universiteto viešuosius veidu į vieną erdvę. Kai kurie iš jų tiesiog turi nenumaldomą poreikį rašyti. Tiesiog atsirastų vieta, kur būtų galima talpinti savąsias idėjas. Galbūt tokiame portale galėtų normaliai vystytis ir mokslo populiarinimas, kaip žanras, kas Internete šiek tiek merdi. O geresnės erdvės reklamuoti savo paslaugas, aš sunkiai įsivaizduoju. Juk yra keli universitetai, kuriuose rengiami būsimieji žurnalistai: kiek žinau dvi bakalauro studijų programos ir dar kelios magistro.
Taigi, būtų sudaryta galimybė ir patiems studentams dalyvauti šioje veikloje, siekiant, kad jie įgytų praktikos, pradėtų „žaisti“ su tekstu. Ir tai liečia ne tik būsimuosius žurnalistus, bet taip pat ir platesnį ratą studijų programų socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Turint universiteto struktūroje tokią mašiną, galima drąsiai nusispjauti į pasakymus, jog kolegijų pranašumas yra jų praktinis profilis. Tai, ko trūksta ir dėl ko emigruoja studentai.
Dar vienas pakankamai svarbus momentas: veikiausiai Lietuvos mastu turintis tokį profilį socialiniuose ir humanitariniuose moksluose turėtų įsitvirtinti kaip šių sričių reitingų lyderis. Galbūt tai galėtų kažkiek įtakoti ir tarptautinius reitingus, tokius kaip webometrics (nors jų sudarymo principus nesu išstudijavęs). Galiausiai, apsvarstyti visus privalumus yra pakankami sunku, tačiau gražiausiai turėtų skambėti šie: aukštojo mokslo kokybė ir galimi pinigai…
Be jokios abejonės, tai rizikingas projektas, kurio sėkmės atveju būtų galima teigti, jog laimėtų tiek universitetas, organizavęs tokią veiklą, tiek ir visuomenė. Galiausiai reikia pabrėžti dar vieną svarbų momentą: jeigu universitetas imdamasis šio projekto įgyvendinimo pristatytų tai kaip „žurnalistikos laboratoriją“, būtų galima steigimo kaštus sumažinti ženkliai panaudojant europinius pinigus. Turiu nuojautą, jog tai gali tapti visai realiu projektu. Ir laimėtojas šioje srityje gali būti tik vienas – tas, kas pradės pirmas ir nesuspaus biudžeto reklamai. Tai galėtų pagaminti ne tik universitetų, bet ir žiniasklaidos lyderį…
Nemanau, kad univierai šiuo metu yra pajėgūs dalyvauti tokiuose projektuose.
Manau kad pajėgūs būtų. Bet viskas vėl susivestų į vieną lyderį, kuris būtų objektyvus ir nepaperkamas. T.y. lyderį, kuris sugebėtų žiniasklaidos interesų jūroje išlikti nepajudinamu.
Manau, jog „vieną“, todėl, kad toks projektas būtinai turėtų būti centralizuotu.
Priešingai nei tinklaraščių fermos, kur interesai yra išskaidyti į tinklaraštininkus, ir juos pakreipti sau naudinga linkme lobistams būtų sunkiau. Sunkiau dar ir dėl anarchijos esančios tokiose fermose.
Centralizuotos žiniasklaidos atveju savikontrolės mechanizmas galėtų būti žiniasklaidos kultūra, t.y. vertinamas turėtų būti objektyvumas, aiškumas, įžvalgų gilumas, skaitymo lengvumas ir pan. Reiktų kažkokio branduolio, kuris sugebėtų tokius kriterijus vertinti ir motyvuoti rašančiuosius. Bet kaip tokį branduolį apsaugoti nuo lobistų (tiek gerąja tiek blogąja prasme) tai nežinau…
@kreivarankis
Manau, kad su resursų suradimais, tai didesnių problemų nebūtų, tam tikra bazė visgi yra, nes univierai turi kažkokias PR tarnybas, leidžiasi laikraščius ir t.t. Nors ir nedidelius pinigus, tačiau jie tam skiria (nors niekas tiksliai ir nežino, kokius, apart pačių univerų). Iš kitos pusės, sukurti populiarų ir „objektyvų“ naujienų portalą reiktų gerai pasukti galva. Aš matau dvi puses, kodėl tai galėtų atsitikti: yra tuščia kokybiškos žiniasklaidos niša ir yra potencialas, kuris rašo išsibarstęs. Kitaip tariant prielaidos tam formuotis egzistuoja. Dėl apimties ir resursų čia jau kita problema. Galbūt reikėtų kažkokių paskaičiavimų, kiek kainuotų kūrimas, kokie kaštai būtų išlaikyti ir t.t. Kreivarnki, o tavo nuomone, kodėl univerai yra nepajėgūs?
@skirtumas
Dėl lyderio, tai aš abejoju, ar tai būtų tas ir vienintelis. Manau, kad tokiu taptu tas, kuris pirmas tokį projektą užsuktų. Nelabai suprantu, ar kalba apie centralizuotą projektą reiškia, jog jis turėtų apimti bent didžiąją dalį univerų. Jeigu taip, tada iškiltų kitos problemos. Univerai tarpusavyje nesusitartų. Prasidėtų konfliktai, kurie projektą iš principo nužudytų. Aš matau potencialias tris institucijas, kurios galėtų vykdyti tokį projektą (VU, KU turi žurnalistikos bakalaurus, taigi jos labiausiai suinteresuotos tokio projekto paleidimu, VDU turi pakankamai didelį rašančiųjų mokslininkų skaičių, tačiau turi tik žurnalistikos magistrą). Būtent tai, ką tu įvardinai kaip žiniasklaidos kultūrą, net ir atskiros institucijos atveju yra yra pakankamas pagrindas tokį projektą paleisti. Net ir mažiausias univeras iš paminėtų (VDU) turi apie 450 darbuotojų (dėstytojų ir tyrėjų), ir kelis šimtus doktorantų. Pakankamai solidi jėga, ypač turint omenyje jų skirtingas kryptis (politologai, ekonomistai, humanitarų cechas). Taip, kad potencialo yra, o iš jų būtų galima ir kurti kokybišką žiniasklaidą.
@baltasisvaiduoklis
„Centralizuotą“ aš turėjau omenyje, jog valdymas tokio portalo ar tokios medijos būtų „vienose rankose“ t.y. aiškios ribos. O tai reiškia, kad lobistai galėtų bandyti atakuoti tas rankas siekdami savo interesų. Mano nuomone tokie „lobistai“ šiuo metu visą mediją yra taip iškraipę, kad net tie patys lobistai kaži ar žino daugiau tiesos, kas nesusiję su jų interesais 😉
@skirtumas
Tas tiesa, tačiau manau, jog aiškios ribos ir aiškios kompetencijos yra daug didesnis privalumas, negu neaišku kokie susitarimai ir neaiškūs interesai interesai. Taip, tai taptų dideliu privalumu. Iš kitos pusės, būtų labai aišku, kur belstis lobistams, tačiau viltis viena -- kultūros pranašumas.
@baltasisvaiduoklis
Tiesiog aš mąstau apie tai nuo kito galo t.y. manyčiau problema ne tame, kad yra poreikis, o nėra „objektyvios“ ir kokybiškos žiniasklaidos, o tame, kad nėra to poreikio, dėl to nėra ir žiniasklaidos. Prisimenu aš tas univierkių vietines gromatėles. Nžn, gal per tą laiką kažkas pasikeitė, tačiau kiek menu tai ir buvo kuklūs studentų pabandymai, turėsiantys padėti jiems ateityje praverti jaudinančio ir nuostabaus geltonosios spaudos pasaulio duris. Totalus oficiozas + mažvaikiškos keverzonės+info apie tūsus+koks nors anekdotas. jau net ir baltasis vaiduoklis nejučiomis išsiduoda… cituoju „Taigi, būtų sudaryta galimybė ir patiems studentams dalyvauti šioje veikloje, siekiant, kad jie įgytų praktikos, pradėtų “žaisti” su tekstu. Ir tai liečia ne tik būsimuosius žurnalistus…“ -- vat būtent tą ir turime -- save įsimylėjusių šiknių nuolatinius žaidimus su tekstais, kurie su objektyvia tikrove dažniausiai nieko neturi, nes parašomi „žurnalistų“, kurių cher-pariši kokia kvalifikacija. O dėl tų univierų intelektualinio potencialo… na, jis yra tačiau jei pats toje virtuvėje verdi, tai daugmaž turi žinoti kaip rašomi moksliniai straipsniai, kaip jie atrenkami, kokios konkuravimo taisyklės ir tt. -- ar tikrai yra Lietuvoje daug potencialių to vartotojų? Nemanau.
@kreivarankis
Dėl poreikio tai išties sutinku, jį išmatuoti yra problema,o nuspėti jo apimtis yra pakankamai sudėtinga. Galbūt jis nėra toksai milžiniškas, o gal tai tiesiog yra kita varpinė arba savosios aplinkos specifika. Kitaip tariant, visuomenei perkeliami savieji poreikiai. Iš kitos pusės, tenka pripažinti, jog tai yra dar viena univerų problema, kurią būtent jie ir turi išspręsti Lietuvos ir joje vykstančių procesų, kaip objekto, aktualizavimas, blogiausių atveju tik savo srityje.
Kalbėdamas apie intelektualinį potencialą, pirmiausiai turiu omenyje žmones, bet kuriuo atveju rašančius tekstus ir pateikiančius visuomenės, politikos, ekonomikos etc. vertinimus. Būtent tokius žmones pirmiausiai ir skaitai, nes jų tekstai atrodo pakankamai įdomūs (Girnius, Aleksandravičius, Kulakauskas, Drunga… ta pati Nida Vasiliauskaitė, kuri šiuo metu kabinama Rokiškio tekste juk priklauso VGTU bendruomenei), todėl, mano nuomone, jie galįtų tapti tuo „analizuojančiu“ potencialu. Tai visiškai nesusiję su tuo, kas darosi redkolegijose, nors ir redkolegijoms aš neturiu labai daug priekaištų (apart LOGOS ir Stančienės, tačiau tai jau jos problema).
Dėl studentiško rašymo irgi tenka iš dalies sutikti. Tai kas yra įvardinama kaip belenkas (jungiami 3 pliusų) ir yra tai, kas pagimdo dabartinę spaudą. Leidimas „žaisti“ studentiškoje erdvėje, su redaktoriais ne redaktoriais ir yra didžiausia problema, kuomet nesuvokiama, kas yra žurnalistika. Juk daug svarbiau yra susidurti su geru redaktoriumi, išklausyti nuomonę apie savo individualias klaidas ir tik tuomet vyksta tobulėjimas. Tuo tarpu paleidus belenkaip belenką, belenkokius rezultatus ir turime.
O kai geriau pagalvoji tai čia uždaras ratas ir gaunasi: trūksta normalių ir kūrybiškų analizių, trūksta žurnalistų (žmonių, kurie galėtų būti tokiais įvardinami neįspraudžiant į kabutes), dingsta poreikis geriems ir aktualiems tekstams.
Nors, didžioji dalis mano teiginių paremta kažkokiu veikiausiai nepamatuotu idealizmu.
Ghrmz. Aš manau, kad bėdos yra gilesnės ir jos yra pirmiausiai tame, kad beveik nėra finansuojamos žiniasklaidos. LRT dar yra, bet irgi silpnokai. Bernardinai -- irgi finansuojami.
O pačios prasčiausios žiniasklaidos priemonės išsilaiko išimtinai iš reklamos. Iš esmės tai ir tampa kirčiu per viską -- skaitytojai užverčiami pigiausia medžiaga, kimšamas jiems šlamštas, vaikomasi pigiausio populiarumo, etc., į turinį pradedama žiūrėti irgi kaip į prekę. Ir galų gale taip atsiranda tas monstras -- pramoginė „žiniasklaida“.
Rokiški, čia jau reikia rašyti ne manau, o žinau 🙂 Ta prasme, jog tai irgi akivaizdus faktas. Nors reiktų pabandyti pasiaiškinti, kur yra didesnės problemos: finansavime, ar tiesiog negebėjime pritraukti ir įtraukti normalius ekspertus. Lietuvoj visi yra žiauriai ambicingi. Atrodo visai neperseniausiai (prieš porą metų) iš balso su pareiškimais ir Tomkaus trenksmais iš paskos išėjo keletas autorių. Tai taip pat yra simptomišką. Kas dėl pramoginės žiniasklaidos tai visiškai sutinku, nors, kai geriau pagalvoji, galbūt Lietuvoje tai yra net ir geriau apmokama? Tokiu atveju ir turime plėšytis, tarp papų ir bažnyčios.
O vat žinai, kad visgi nežinau. Nes supranti, įžvelgiu šiame reikale ir užburto rato problematiką :-/