Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Varšuva’

Varšuvos vaizdai

2012.06.12 Komentavimas išjungtas

Taip jau nutiko, kad šiomis dienomis esu savanoriškoje tremtyje į Varšuvą, kadangi turiu susirinkti medžiagą iš archyvo. Tai viena tų kelionių, kurias privalo atlikti istorikas, norėdamas kažką sukurti. Jau dabar matau, kad kelionė bent dalinai pavyko, kadangi medžiagos yra, ji bus apdorojama, nors yra ir tam tikrų problemų, kurios susijusios su dokumentų judėjimu. Šiaip apie pačią kelionę rašyti nesiruošiau, nes viskas vyksta lyg ir normaliai. Tiesa, iki pat atvykimo nežinojau, kaip bus su apgyvendinimu, bet atvykus lyg ir viskas susitvarkė savaime, kadangi rezervacija buvo atlikta, nors ir nebuvo pranešta, kad viskas tvarkoje. Šiaip gyvenimas eina ta pačia tvarka: archyvas – ėdalas – namai (nors ir laikini). Tiesa, šiandien ta tvarka buvo gerokai sujaukta, o aš pats pradėjau pastebėti visiškai kitokią Varšuvą. Tokią labai futbolišką…

Apmodernintas herbas Varšuvoje

Apmodernintas herbas Varšuvoje

Ne gana to, jog miesto herbą vaizduojanti sirena, kuri dabar primena eilinę undinę, vietoj iškelto kardo laiko futbolo kamuolį ir yra apsėsta vaikų, mieste vaikšto nesiprausę ir dažais išsimozoję sirgaliai, atsitinka taip, jog visas gyvenimas tiesiog susijaukia. Paprasčiausiai šiandien nusidirbęs visus darbus 2 minutėm pavėlavau į autobusą, vežantį namo, sekantis, numatytas pagal grafika, nepasirodė ir reikėjo pasivaikščioti per vieną centrinių eismo arterijų… Na, viskas lyg ir tvarkoj, tiesiog judėjimas ne eilinis. Žmonės vaikšto pasidabinę lenkiška simbolika, šviežiai nusipaišę veidus, o nedidelė rusų grupelė, pasirodanti gatvėje iškarto izoliuojama lenkų policijos ir išlydima. Fone girdisi kažkokie bumbsėjimai, tačiau greitosios pagalbos automobilių beveik nesimato. Reiškias tiesiog taip, žaidimas. Pasivaikščiojimai po centrą darosi ne labai jaukiais, bet iki namų nusigauti kažkaip reikia.

Ir tik priėjęs prie palmės supratau, kodėl eismas toks keistas:

Varšuvos eismo trikdytojai

Varšuvos eismo trikdytojai

Taip užtvertas eismas. Pagaliau supratau, kodėl autobusai nepravažiuoja. Na, jie tiesiog stovi išsirikiavę viena linija ir tiek. Tik prie R. Dmowskio paminklo pasirodė autobusai lyg ir iš niekur, tiesa, jo numeris buvo keistas, sustojimus sakė kažkokius negirdėtus, tačiau iki vietos pavežė. Važiavo beveik tuščias. Aš galvojau, kad ta proga bus Belwederio maršalas apkrautas gėlėmis, dėl savojo Vislos stebuklo, bet nė velnio, tiesiog ramiai parvažiavom ir tiek.

Kas keisčiausiai, iš ryto šių nuotaikų beveik nesijautė, lenkai sau, rusai sau. Įtampos jokios. Pirmą kartą mačiau, kaip veikė Varšuvoj verslas, su tikslu pasiimti pinigus: lenkės padavėjos, kurios paprastai jokios kalbos nesupranta, suprato viską net be baksnojimo į meniu. Rusų senamiestyje buvo tiesiog per daug, kad jų nesuprasti. Todėl kalbėdamas savo laužyta lenkų kalba jaučiausi beveik vietiniu…

Ir paskutinis pastebėjimas, tiems kas sako, jog Lenkijoje krizės nebuvo (patys lenkai taip pat pokštauja, kad Lenkija tokia nesėkminga šalis, kad net krizė nepasisekė): kava su pienu Barbakane kainuoja tik 8 zlotus. 33,33 proc atpigo nuo paskutinio vizito…

Share
Kategorijos: Briedas Žymos: ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos