Laimėjo, pralaimėjo, keisti, nekeisti ir t.t.
Tiek blogosfera, tiek ir žiniasklaida perpildyta Europos žmogaus teisių teismo sprendimo tema dėl Rolando Pakso. Vieni sako, jog laimėjo, kiti sako jog pralaimėjo, atsiranda raginimai peržiūrėti Konstitucinio teismo įgaliojimus siekinat išsaugoti Konstituciją, kažkas pareiškia, jog Konstitucija reikia keisti, nes Konstitucinio teismo nutarimai yra šventesni už Konstituciją. Kažkas bando iš naujo demonizuoti vieną personą, kažkas ją bando atskalbti ar paversti kankiniu, tačiau, veikiausiai, tai nelabai pavyks (bent aš taip tikiuosi)… Galima į šį klausimą pažiūrėti įvairiai, ir tai daroma, man pavyzdžiui paliko įspūdį šis išgvildenimas (dėkojame autoriui) ir ne mažiau patiko šios pastabos (lygiai taip pat dėkojame autoriui). Konstitucinis teismas turėtų pripažinti savo klaidą, tačiau klaidos pripažinti nenori ir negali pagal savuosius įsitikinimus. Bet tai jau jų problemos, kažkas turės keistis… O man kirba viena tokia periferinė mintis…
EŽTT padarė žingsnį, pasakant, jog vaiduoklių medžiotojai ir dvasių gaudytojai neatrodo pakankamai rimtai, truputi viršija savo kompetenciją ir negali būti neklystantys. Šventieji ir tie save laikė nuodėmingais ir klystančiais, tokiu balsu galėjo kalbėti viduramžiškas popiežius, nors dabartinė katalikų bažnyčią nuolat už kažką atsiprašinėja. Suklysti gali ir labai protingų ir savo amatą išmanančių teisininkų grupė. Ir suklydo. Ir kažkaip šita klaida, per protingą laiko tarpą bus ištaisyta, tiesa, sunku pasakyti dar kuriuo būdu, tačiau tai neišvengiama. Logika sako vieną: kuris būdas bebūtų pasirinkti (ar Konstitucijos keitimas, ar Konstitucinio teismo sprendimo peržiūrėjimas), Konstitucinis teismas įrodė, jog viršijo savo įgaliojimus ir užsiėmė ne tuo, kuo turėtų užsiimti…
Iš kitos pusės, teisine valstybe vargu ar galime save vadinti (teismine galbūt), ir visgi nedera pamiršti, kur ir kokie argumentai buvo išdėlioti. EŽTT nurodo, jog Konstitucinis teismas paskyrė R. Paksui neproporcingą terminą, užkertantį eiti pareigas, kuriose yra reikalinga priesaika (sprendimas apima klausimą dėl parlamento, kitais atvejais jis nėra kvestionuojamas). Taip atveriamos durys R. Paksui patekti į seimą kaip parlamentarui, ir, jeigu jis panorės, tai tuo ir pasinaudos. Tuo tarpu kitas pareigas, reikalaujančias priesaikos, jam bus draudžiama eiti… Ir tuomet prasideda klausimai, kiek ir kokius terminus reikia nustatyti, užkertant galimybę būti išrinktam? Jeigu buvo pasisakyta teisių klausimu, kur liko atsakomybė?
Šioje vietoje man nesusidėlioja visos dėlionės dalys. Žmogus, kuris buvo išrinktas Prezidentu, lyg ir turi būti neabejotinas moralinis autoritetas (teoriškai), išmanantis valstybės sąrangą (teoriškai), gebantis atstovauti tautai ir t.t. Pirmiausiai iš prezidento reikalaujama būti aukščiau tautos, tačiau Konstitucija numato, jog tauta, reikšdama savo valią, gali ir suklysti. Tokia yra visuomeninė sutartis. Tačiau didžiausia problema, jog nėra numatytos jokios atsakomybės ribos žmogui, kuris suklaidino tautą, nors, veikiausiai turėtų būti būtent taip. Todėl atsakomybės klausimas, man šiuo atveju yra vienas svarbiausių, nes šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas (tai atliekant be galo sąmoningai ir siekiant konkrečių tikslų), dėl ko nediskutuojama, mano subjektyviu požiūriu yra bandymas pasikasti po valstybės pamatais, kurie ir taip yra pakankamai silpni… Todėl galima pateisinti ir Konstitucijos dvasios atsiradimą, tačiau akivaizdu, jog ne dvasios yra Konstitucija. Ir tai yra didysis galvos skausmas.
Ir šioje vietoje būtų galima užduoti beveik retorinius klausimus. Jeigu reikės keisti Konstituciją, kaip apibrėžti atsakomybę? Ar Paksą, nubaudus kaip politiką, jis taip pat buvo nubaustas ir kaip žmogus? Net ir po EŽTT sprendimo, pilnaverčiu politiku jis jau nebegalės būti., todėl šis vis tiek atrodo ironiškai, nors ir grasinasi sujaukti konstitucinę tvarką.
Kuo toliau, tuo situacija darosi mažiau aiški. Jeigu Lietuva yra parlamentinė Respublika, tai ar tikrai nušalintas prezidentas gali sugrįžti į įstatymų leidėjų gretas? Ir dar klausimas teisininkams, jeigu referendumo (kuris šiuo atveju nėra būtinas) būdu keičiant konstituciją, būtų įtvirtinant formuluotę Konstitucijoje, jog po priesaikos sulaužymo negalima užimti pareigų, kurių pradėjimas prasideda priesaikos davimu ir tauta tokiu būdu įtvirtintų savo poziciją vieną kartą ir visiems laikams, ar EŽTT tuo pasiliktų patenkinti?
Ar EŽTT sprendimas tikrai parodė, kad mūsų KT viršijo kompetenciją? Nieko nepainioji? Juk pvz. jei teismas paskiria per griežtą bausmę ar tai leidžia daryti prielaidą, kad jis dirbo daugiau nei yra jam nustatyta? Ir jeigu atvirkščiai -- jei per mažą -- negi reiškia, kad jis įgaliojimais nepasinaudojo?
O su tomis dvasiomis, tai manau, čia kai kas labai daug kur be reikalo iš jų siaubus-baubus pavaizdavo.
@kreivarankis
To, kas buvo įvardinta kaip dvasia, aš nesiruošiu nei smerkti, nei teisinti. Suprantu, jog atsakomybė yra, ir apie tai kažkas turi paskelbti. Tačiau šiuo atveju susidaro paradoksas, jog Konstitucinis teismas turėjo apsibrėžti kaip vykdoma apkalta ir tai padarė, galbūt tai ir logiška. Tačiau šiandiena problemos nebūtų, jeigu jis būtų atlikęs tik savo funkcijas: pasakęs tai, jog buvo šiurkščiai pažeisti trys Konstitucijos straipsniai ir šiuo veiksmu buvo sulaužyta priesaika. Tuo procesas ir turėjo pasibaigti. Esant reikalui, o jis buvo akivaizdus, Konstitucinis teismas turėjo konstatuoti, jog, kad ir ta pati Konstitucijos dvasia, reikalauja peržiūrėti atsakomybės už padarytą nusižengimą mechanizmą.
Iš to ir išplaukia visa problema: Konstitucinis teismas apsibrėžia kaip jis turi veikti duotosiomis aplinkybėmis, išanalizuoja pateiktą medžiagą ir padaro savo darbą ir pradeda pildyti Konstituciją, pagal kurią jis vėl iš naujo turės veikti. Tuo tarpu atskaitomybės ribos yra labai smarkiai išplaukusios… Bet čia reikėjo veikti taip, kaip reikėjo, kadangi buvo siekiama išvengti kankinio sugrįžimo, o jeigu Konstitucija būtų papildyta vėliau? Kaip ten su teisės aktų taikymu atgaline tvarka? Veikiausiai net ir per tuos pačius rinkimus Paksas būtų galėjęs kelti savo kandidatūrą… Galiausiai per duotąjį laiką (nuo nušalinimo iki rinkimų) netgi nebūtų buvusios galimybės papildyti konstituciją. Tą reikėjo daryti anksčiau, galbūt referendumo dėl stojimo į ES metu…
Vienu žodžiu, Konstitucinis teismas išties viršijo įgaliojimus, imdamasis spręsti klausimus, kurių kelti jis neturėjo. Tačiau suformuluoti nuostata, jog atsakomybė turi būti įvesta ir įjungta į Konstitucijos tekstą jis galėjo, o gal net ir privalėjo padaryti…