Į pradžią > Prisistatymas > Rokiškio apdovanojimą priėmus

Rokiškio apdovanojimą priėmus

2012.02.22

Rokiškis parodė nepelnytą pasitikėjimą manimi, pagerbdamas ir nurodydamas dėl niekam nesuprantamų priežasčių prie stilingų blogų. Tačiau kokie tai būtų nuopelnai blogosferai aš tikrai nežinau. Bet tuo pačiu įpareigojo, kaip reikalauja taisyklės, šiek tiek paatvirauti apie save. Tai, kas šiek tiek žinoma ir truputi nežinoma. Ne gana to, galiu pasakyti, jog šis įrašas ne tik kaip privaloma paskaita atsiimant Nobelio premiją, tačiau šiandien švenčiu bent kelias savo šventes… Net nežinau nuo ko pradėti, tarkim šiandien švenčiu 30 gimtadienį… Lygiai taip pat šiandien rašau 100-ąjį savo tinklaraščio įrašą. Ne visi jie buvo bent kiek vertingesni ar įdomūs, tačiau tokių, manau, keletas būta…

Taigi, manosios septynios keistenybės ar įdomybės:

1. Kai pradedu galvoti apie savo žmoną, mūsų santykius susimastau, kam man reikalingas tinklaraštis. Todėl dažnai jis pasilieka podukros vietoje ir prie jo grįžtama, kai atsiranda daugiau, o kartais jo nebūna ilgėliau, tai tuomet jis merdi. Nors bet kokiu atveju, aš jį drąsiai galiu vadinti merdinčiu ir kartais leidžiu sau pamąstyti apie jo uždarymą. Nepaisant visko, aš save karts nuo karto pakankinu klausimu, ar aš jau blogeris? Čia gal kažkokia tapatybės problema? Šiaip blogeriu dar nesijaučiu.

2. Man labai patinka gyventi pagal įsipareigojimus. Aš mėgstu savanoriškai prisiimti atsakomybę, tačiau nekenčiu kai ji man brukama. Visose gyvenimo srityse, šioje erdvėje taip pat… Tačiau dažnai savo įsipareigojimus, jeigu man jie nustoja būti aktualūs užmirštu arba esu priverstas užmiršti. Pvz.: nusipirkus šunį mes su žmona įsipareigojom dėl dviejų dalykų – neleisti jo į lovą ir rankioti jo lauke paliekamus ekskrementus. Pirmasis po kurio laiko nustojo būti aktualus (aš buvau stažuotėje, o lovoje reikėjo ko nors šilto), todėl žmona šunį įsileido į lovą. Dėl to nemačiau pernelyg didelės problemos. Antrojo laikausi šventai.

3. Aš dažnai perskambinu žmonėms. Ne dėl to, jog nespėju prieiti, tačiau dėl to, jog man patinka mano telefono skambutis ir aš jį su mielu noru klausau. Gatvėje iš jo mane galite atpažinti, štai jis:

4. Aš nežinau, ką man daryti su LJ paskyra. Peržiūrėjus kelis puslapius, kas yra postinama mano friendu, pastebėjau, kad beveik pusę sudaro crosspostinami tekstai. Tačiau kažkaip uždaryti paskyros nesigauna. Nors galiu prisiimti įsipareigojimą, jog dar 3 iš friendų paskelbus, jog jie baigia rašyti, aš likusius susigrūsiu pas save į google readerį. Beje, LJ buvo ta ferma kuri man atvėrė blogosferą, nors ten aš taip ir nepradėjau rašyti.

5.  Aš istorikas. Tai niekam nėra paslaptis, kas mane skaito. Man patinka mano darbas, galiu pasakyti, jog darbas ir hobis sutampa. Bet kai reikia įvardinti hobį, man visą laiką yra sudėtinga, nes niekuo kitu sistemingai taip ir nesu užsiiminėjęs. Galbūt galėčiau pasakyti, jog man patinka bėgioti su perforatoriumi ir akumuliatoriniu suktuvu, atliekant smulkius namų remonto darbus, kol jie nespėja atsibosti. Esu susitvėręs vieną kitą baldą (pirmiausiai tai knygų lentyną, nes šis dalykas yra itin aktualus), kartais padedu draugams, išlėkdamas su savo įrankių dėže. Visgi, vienas iš namų ūkio sprendimų, kuriais didžiuojuosi, buvo sugalvotas kaip laikina konstrukcija (nors tarnauja jau kokius 5 metus), draugo namuose, yra šis – kai iš nieko reikėjo pratęsti kriauklės gyvybės laikotarpį:

Kriauklė

Kriauklė

6. Esu visiškas nulis, kai reikia atsisėsti prie kompiuterio ir su juo padaryti kažką daugiau, negu sukonstruoti tekstą. Tiesiog, brolis programuotojas, užsiimantis ir mano kompiuterių ūkio tvarkymu, kai atvažiuoja išgerti kavos. Būtent jis ir suformavo manyje šį kompleksą. Apskritai, kai tik įstojau į istoriją, nustojau būti pilnaverčiu žmogumi, kadangi visi kiti šeimos nariai buvo tiksliųjų – inžinerinių mokslų atstovai. Humanitarams, kaip jie sakydavo, žodis suteikiamas, kai atsibosta diskutuoti argumentuotai, nes moksle yra tik tiek mokslo, kiek jame yra matematikos. Ir tuomet nieko kito nelikdavo, kaip sutikti, piktdžiugiškai mąstant, jog jus išsigaudysiu po vieną – vienas rūko, kitas geria… Taip žalingi įpročiai ir pradėjo formuotis visa puokšte (tiesa, kai tėvas rūkydavo vaikystėje, man labai patiko cigarečių dūmų kvapas – ypač mašinoje, todėl keistą, jog šiuolaikiniams vaikams šį malonų potyrį bando sumažinti iki minimumo, nes rūkymas nekenkia sveikatai ir vaiko vystymuisi).

7. Esu Vytas Jankauskas. Jeigu kam nors reikia žvaigždučių, galima pridurti, jog humanitarinių mokslų daktaras, šį tą nutuokiantis istorijoje. Pipedijos straipsnis apie mane, kad ir koks jis būtų nuostabus, nėra labai teisingas. Sutinku, jog anokia čia paslaptis, nes visi, kas norėjo mane išrišti, galėjo tai padaryti nesudėtingai – užtekdavo paimti konferencijos pranešimo tekstą, kurį ne vieną čia esu įdėjęs ir įmesti jį į googlą. Štai jums ir atsakymas… Galiu pasakyti, jog avatare naudojama nuotrauka yra mano, o čia radau dar kažkur internetuose esančią nuotrauką, todėl paprasčiau bus atpažinti ne iš telefono skambučio, bet iš jos

Skaitau paskaitą

Skaitau paskaitą

Nominacija perleidžiama:

Ponui Kreivarankiui, už stilingus etiudus…

Mielaširdingajai Amie Kusaite už Jos amerikos stilių…

Ir paslaptingajam ponui Florian, už stilingą pradžią… Prašymas Rokiškiui, perkelti šį žmogų į popo.lt Aš žinau, jog Rokiškis atsakys, jog jis ne visagalis, tačiau kartais juk tokiu apsiskelbia ir reikalauja jį garbinti…

Share
Kategorijos: Prisistatymas Žymos:
  1. 2012.02.22 22:33 | #1

    Dėkui už apdovanojimą, tik nesuprantu kam čia Mažeikio jaunystėje nuotrauką įmetei 😀

  2. 2012.02.22 23:08 | #2

    Ačiū tamstai už aukštą ir nepelnytą įvertinimą 🙂

  3. to 92.61.38.106
    2012.02.23 0:05 | #3

    Pamiršai prie tag’ų prisirašyti „idiotai“ ir dar kelis panašius žodžius, kuriais išvadini sau nepatinkančius žmones. Istorija -- mirusi disciplina, į šiukšlyną tokius kaip tamsta su savo „istorijos“ suvokimo.

  4. 2012.02.23 8:44 | #4

    @kreivarankis
    Prašau, Mažeikis geras žmogus, kodėl gi neįmetus…
    @Florian
    Šioje vietoje tamsta labai klystate. Prašau…

  5. 2012.02.23 8:48 | #5

    @to 92.61.38.106
    Gerbiamas ponas ononime, malonu, kad skaitote… Kada nors galbūt subręsite ir iki to, jog tekste ne tik raides atpažinsit, bet pasieksit ir kokį nors trivialų teksto suvokimo lygį, todėl skaitykite toliau… Ir nepamirškite komentuoti, aš galėsiu stebėti, ar tamsta esate nors kiek daugiau negu beviltiškas

  6. 2012.02.24 23:14 | #6

    Įtariu, kad apdovanojat mane daugiau už kokias tai mielaširdystes, nes iki stilingumo tai man kaip nuo mano Amerikos iki Lietuvos. Bet Tamstai geriau žinot- aš raustu, priimu apdovanojimą, stilingai tūpteliu ir virpančiu iš susijaudinimo balseliu lemenu:“Ačiū visiems, kurie manim tikėjot, mamai, tėčiui, lordui, interneto tiekėjams, kompiuterio išradėjams ir Mantui Petruškevičiui- mano stiliaus mokytojui. Bless you. Peace.“

  7. 2012.02.28 20:46 | #8

    Idomu buvo paskatinėt 🙂

Komentavimo galimybė šiame įraše yra išjungta.
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos