Ne visai tikra blogorama
Kai pas Skirtumą pažadėjau prisijungti prie jo gaivinamos tinklaraščių tarpusavio savaitės iniciatyvos, buvau pamiršęs, jog ne per seniausiai kažką panašaus buvau parašęs, kur buvo paminėta keletas mano skaitomų tinklaraščių, deramai pagarbinant Pseudoistoriką, prisimenant, jog kažkada rašė Kreivarankis (tikiuosi, jog dar rašys), lauksime Maumazo apsisprendimo, ką jis ruošiasi daryti su savo LJ paskyra (atrodo taip lietuviškai rašosi), taip pat buvo paminėtas Rokiškis, prieš naujus drebinęs pasaulį, pratęsdamas Common sense iniciatyvos, siekiant išsiaiškinti tai kodėl šokinėja kainos už šildymą, tačiau pastaruoju metu vėl aprimęs. Kas dar? Keverzonės, galiu pavogti šiek tiek šlovės iš Mokytojo, jog jose pastaruoju metu tekstų netrūksta, jie planuojami į priekį ir net skelbiami jų anonsai, už ką mes būdami dėkingi autoriui, saviesiems skaitytojams primygtinai siūlome neužmiršti ir prenumeruoti skipper.lt ir seiikan rašomus tekstus. Atrodo, jog tai yra visi, kuriuos prieš tai paminėjau, o dabar prie tų, apie kuriuos tylėjau…
Pirmiausiai pradedam nuo tų, kuriuos esam žiauriai apgavę, pas Virginijų vis dar važiuoju, ir tikrai atvažiuosiu, tiesiog reikia daugiau laiko. O spustelėjus nuorodą, galėsite pasimėgauti tokiu srautu kultūrinių tekstų (pirmiausiai literatūros istorija, jeigu aš neklystų), jog kuriam laikui turėtų užtekti. Taip pat Leo Lenox, kuris galėtų rašyti šiek tiek intensyviau, nors ne man priekaištauti… Vienas pavyzdinis pedagogas, pasivadinęs Altajumi (nenuostabu, juk geografijos mokytojas) – kažkada su kažkuo diskutuojant, buvo nuspręsta, jog tai vienas iš pavyzdžių, kodėl Lietuvoje švietimas apskritai vis dar egzistuoja. Mantas, kuris ne Malcius, bet save įvardinantis kaip grafomaną ir netgi turintis užrašus, ypač jo senesnieji tekstai…
Kas dar liko ir ruošiasi pasilikti LJ? Gedas rengė tokią apklausą, žinau, kad ten lyg dar ruošiasi pasėdėti Lokyz (gal reikėtų pakviesti jį į popo, nes pats nesusiprotės ateiti), dar po skaičiu kombinacija 209 pasislėpęs žmogus (beje, pirmosios reminiscencijos praėjusių metų bangai būtent pas šį blogerį), ir žinoma, Nemunas, dažniausiai rašantis energetikos klausimais, tačiau turintis vieną minusą – nors tu ką, nemėgsta jis popo… Gal būt, ten toliau rašys ir Zeppelinus, vienas įdomesnių personažų blogosferoje, nors dažnai pagauni save pasižadant, kad daugiau ten nuorodų tai tikrai nedėsiu. Visgi, šis vaizdelis yra pernelyg žavus, kad jį būtų galima užmiršti:
Praėjusių metų prisiminimai...
Be jokios abejonės, Troy ir Grumlinas, du veteranai, drąsiai galima sakyti, jog įrašus skaičiuojantis tūkstančiais (na, pirmasis tik tik perkopęs tūkstantį, todėl čia gal truputį perdėjau, bet plunksnos iš jo neatimsi).
Na, o šalia veteranų, tai ką šiais metais atradau naujo: Arpakas (iš tikro meluoju, nes tai mano senas pažįstamas, kartais piktas, kartais ironiškas, bet labai neblogai barbenantis į klaviatūrą, gaila, kad labai retai – kartą į pusmetį), Pijaus rašiniai apie viduramžius (visada įdomi medžiaga), Jonas Ragaišis (jaunas matematikas, kuris stengiasi susigaudyti kas yra istorija – bent paskutiniame įraše)… Kažkas ne taip (iš tikro tai viskas taip, tiesiog dar neseniai pradėjo rašyti, bet skaitosi su malonumu). O jeigu rimtai, didžiausias atradimas šiais metais, tai Druskininkų naujienų redaktoriaus tinklaraštis. Visiems rekomenduoju. Ir žinoma Jos Amerika…
Ko norėčiau šiais metais? Vienas didžiausių norų, jog Ernestas Parulskis susikurtu tokią erdvę kaip Rytas Staselis, su tuo pačiu tikslu – tam, jog kažkur tvarkingai gultų jo tekstų nuorodos…
Pabaigai: Kreivarankio komentaras, kaip viskas sudėtinga lietuviškoje blogosferoje…
Maumaz nėra Maumaz, kadangi ištiesų jis yra Rokiškis, o tikrasis Maumaz yra Zeppelinus.
