Korupcija medicinos įstaigose: humanitaro požiūris į problemą
Dali.us pakankamai tiksliai apibūdino, kokia beviltiška yra ligonių situacija, kai reikia pabandyti susitvarkyti su sveikatos problemomis lietuviškose medicinos įstaigose ir žmogus jaučiasi išties beviltiškai. Kelias dienas prasitrynus tarp pacientų, sužinai kokie yra įkainiai, kartais tenka matyti beviltiškai besiraitančius iš skausmo žmones, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio ir tuomet akivaizdžiai supranti – neapsimokėjo… Kartais tokiu atveju tenka konstatuoti, jog žmogus paprasčiausiai atvažiavo į ligoninę numirti. Liūdna.
Visgi lietuviai jau pakankamai neblogai išdresiruoti, jog įėjimas į ligoninę yra apmokestintas ir reikia plačiai atverti piniginę, norint išlikti. Pradedant gydytojais, baigiant seselėmis, slaugėmis ar net valytojomis. Tuomet viskas po truputi stojasi į savo vietas ir plius minus gauni kokybišką priežiūrą. Banknotas nuo kurio reiktų pradėti švaistytis žemiausioje grandyje atrodo taip, kadangi 10 litų net pinigais nesiskaito (už kažkokią nuotrauką buvo paduotas 10 litų banknotas, į ką ir buvo atsakyta, jog čia ne pinigai: teko pridėti dar 5 litų monetą, kadangi sekanti kupiūra piniginėje buvo 100 litų):
Minimalus ligoninės pinigas (pavyzdys)
Kartais pagalvoji, jog be galo ironiškai atrodytų, jeigu po atliktos procedūros, vietoj to, kad duotum Maironį tiesiogiai į rankas, išsitrauktum „Pavasario balsų“ tomelį ir atsitiktinės atrankos būdu paskaitytum kokį eilėraštį. Be jokios abejonės, šioje srityje nepralenkiamas turėtų būti Virgis Stakėnas, kurio „Trakų pilies“ atlikimas yra visiems žinomas:
httpv://www.youtube.com/watch?v=fnLMtLXZsRg
Tiesa į ligoninę jam reiktų kaip į darbą – gitaros ir skrybėlės negalėtų numesti… Keli bisai ir jis atsiskaitęs už bet kokią operaciją. Argumentas – daina dar iš tų laikų, kai litas nebuvai taip apgraužtas infliacijos…
Be jokios abejonės, kuo sudėtingesnė liga, tuo sudėtingesni skaitiniai turėtų būti, tam jog daktarai išties pajustų, koks pacientas yra dėkingas. Svarbiausiai, atsiskaitinėjant už 50 litų banknotą, nesuklaidinti gydytojo ir atsargiai rinktis J. Basanavičiaus pasirengtą cituoti kūrinį, nes gali kilti labai didelių problemų, pasirinkus citatas iš jo dienoraščio – atsiminimų, išleistų po pavadinimu „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija„, kadangi per neapdairumą galima paskaityti kažką panašaus į tai, kokios spalvos, kvapo ar skonio yra šios dienos šlapimas arba kaip paraestezijas buvo bandoma gydyti po odą susišvirkščiant jaučių pautų syvus, todėl geriau šios knygos vengti ir pasiimti Basanavičiaus raštų tomą.
Įkainiams didėjant reikia pereiti prie Daukanto, tačiau čia jau akivaizdžios problemos, kadangi jau paties Daukanto laikais iš jo kalbos, kuria rašė, buvo atvirai tyčiojamasi, todėl geriausiai tiktų kokia nors adaptuotą pasakų žemaitiškų versiją, kurią net šiuolaikiniai vaikai gali suprasti. Toliau jau darosi sudėtingiai, Vydūno medikai gali ir nesuprasti, bet siūlyčiau demonstruoti išskirtinį dosnumą ir iškart peršokti prie Kudirkos. Gydytojas iškart suprastų, kaip jis yra vertinamas paciento ir kokiame lygyje jam siekiama atsidėkoti. Tik čia reiktų išvengti klaidos – jokiu būdu nesiimti giedoti iš atminties „Tautiškos giesmės“, nes vistiek 75 procentai žmonių sugeba suklysti atlikdami Lietuvos himną, geriau kukliau ir paprasčiau, galima padeklamuoti pavyzdžiui „Labora“ ar paskaityti ką nors iš viršininkų… Juk medikas, išgirdęs Lietuvos himną gali užsirūstinti ne tik dėl teksto neišmanymo, bet taip pat ir dėl to, jog galimas įsižeidimas, turint omenyje, jog pacientas pritardamas valstybės politikai medicinos srityje, pritaria ir apverktinai medicinos būklei, kur gydytojas absoliučiai nevertinamas. Ir tuomet momentaliai komplikuojasi gydytojo ir paciento santykiai…
Taigi, atsakant į Dali.aus iškeltą klausimą, ar verta gydymo įstaigoje duoti kyšį, tenka su juo sutikti ir pritarti – tikrai verta, pageidautina, ir net būtina. Susirgus iškart susipakuoti kelis tomelius minėtų autorių kūrybos ir drąsiai gultis į ligoninę. Gali būti, jog pasitaikys proga ir ne viena pasirodyti išties dosniu – Kudirkos raštų dvitomis tam atveria neblogas galimybes…
