Šiek tiek apie piratavimą
286 levelio raguotasis magas Mosesas panaudoja dešimties įrašų lenteles
Perskaičiau Liutauro Ulevičiaus straipsnį, ir eilinį kartą norėjau patylėti, tam, jog galvoje esanti informacija susigulėtų ir taptų tiesiog žiniomis, atspindinčiomis autoriaus požiūrį į piratavimo procesą. Bet taip jau atsitiko, jog autorius pateko ten, kur verda aistros šia tema ir bandė savo poziciją apginti G+ diskusijose. Sąžiningai viską perskaičiau, ir supratau, kad autorius taip ir nesugeba suformuluoti, ką jis nori pasakyti tekstu. Ką daryti? Nežinau, į logiškus pasiūlymus nekreipiama dėmesio (norėdamas parduoti, studijuok vadybą arba samdyk vadybininką), tačiau tai, jog žengiama klaidinga kryptimi yra akivaizdu. Argumentai skysti kaip išplautas šlapimas. Nors veikiausiai turėtų būti įvardinti visai kitokiais žodžiais, kurių išorinis skambesys turėtų būti dar aštresnis. O jeigu realiai pažvelgus, kokia situacija yra iš tikrųjų, viskas tampa akivaizdžiau negu akivaizdu, bet apie viską iš pradžių, nors bus paliestos tik dvi problemos, iš daugelio.
Pirmiausia, L. Ulevičius nedvejodamas įvardina, jog piratavimas yra tolygus vagystei. Ši, kaip žinia, yra pasmerkta dekalogo ir netgi įstatymų. Negalima su tuo nesutikti, kaip nebūtina ir sutikti… Visgi ar piratavimas yra vagystė, o galiausiai ar piratavimas yra piratavimas apskritai yra įdomus klausimas, ir apie tai jau užsiminė Rokiškis Rabinovičius. Jeigu geriau pagalvoti ir prisiminti tą pačią Angliją, apie kurią kalba gerbiamas Liutauras, tai jis turėtų sutikti, jog būtent ten, kur veikia precedento teisė, šiuolaikiniams piratams turėtų baigtis taip, kaip baigdavosi tiems, kurie piratavo kokiame XVII a. – ant rėjos. Tačiau apie tai, jog nors vienas šiuolaikinis piratas būtų pakartas, nesu girdėjęs… Tokiu atveju visas Britanijos laivynas turėtų telktis prie senojo Albiono krantų. Akivaizdu viena, jog piratas nėra piratas, o klausimas ar piratas yra vagis, apskritai sukelia šypsena. Kokią reikšmę visgi mes sudedame į savoką? Ar galima šiai sąvokai pritaikyti dekalogo ir teisės principus? Galiausiai, ar tai yra tikslinga? Kas yra intelektualinė nuosavybė? Norint kalbėti apie dekalogą, reikia ieškoti šio išaiškinimo, tačiau nei Talmudas, nei II Vatikano susirinkimas šio teorinio konstrukto neanalizuoja. O kalbėti apie teisę irgi neišeina, nes tarp teisės ir teisingumo, paprastai būna neperžengiama praraja. Kaip iliustraciją galima prisiminti Sokrato teismą, o tokių teismų istorijoje galima skaičiuoti ne tik rankų ir kojų pirštais, bet tam pasikviesti gimines, draugus, sugėrovus ir kitokio plauko prietelius. Pirštų vistiek pritrūksime. Todėl klausti ar tai, kas reglamentuota teisinėmis normomis yra gėris, laikytina nepadoriu gestu savo pašnekovo, kuris baigęs daugiau negu 3 klases, atžvilgiu. Teisė juk ne kartą pjovėsi su teisingumu, pastarąjį papjaudama. Ir apskritai, kas mes tokie, kad sprendžiame, kas yra gerai, o kas blogai? Juk blogio nėra, yra tik mažesnis gėris. Štai ir viskas.
Daug įdomesnė antroji problema, kaip padaryti taip, kad autoriai toliau galėtų kurti? Aš čia matau tik vieną išeitį – leisti kurti, o tada jie kurs. Pripažinkime vieną, kūryba šiomis dienomis tapo tiesiog hobiu, iš kurio kai kurie žmonės bando uždirbti, kiti sutinka, jog pats proceso malonumas yra pakankamai geras atlygis. Visa kita lieka demagogija. Nori uždirbti iš poezijos? Skaityk ją pilnose salėse. Stinga skaitovo talento? Samdyk aktorių, su kuriuo dalinsiesi uždirbtais pinigais. Neturi gabumų viską organizuoti? Samdyk vadybininką. Kompaktinė plokštelė, poezijos rinkinys, muzikos kūrinys gali tarnauti šiais laikais tik vietoj vizitinės kortelės, ne daugiau. Jau seniai autoriai uždirba tik iš atlikimo. Ar geri koncertai ignoruojami? Nemanau. Ar kinoteatrai miršta? Na, pripažinkime, ne visai. Tai kurgi didžiosios problemos? Man atrodo, didžioji problema yra ta, jog norima išgyventi iš nekomercinio produkto, kurį su pasididžiavimu taip ir vadina – nekomercinė muzika, nekomercinis kinas, nekomercinė literatūra. Čia ir yra visa paslaptis, jog autoriai, užmiršdami, jog kuria savo malonumui, nori, kad juos dar ir išlaikytų. Aš žinau, jog mano visos knygos, kurias aš kada nors parašysiu, man atneš tik nuostolius komercine prasme, tačiau aš su tuo jau esu susitaikęs, o taip pat žinau, jog aš pats tai darau vardan malonumo. Jeigu kas nors sau sugalvoja kokius nors kitus motyvus, tegul. Aš jų nesmerkiu, bet palaikyti taip pat negaliu. Tai tiesiog užuojautos verti žmonės, kurie nesigaudo realybėje ir tiek. Juk norint uždirbti, pirmiausiai turi kurti komerciškai patrauklų produktą. Kurti tam, jog galėtum užsiimti hobiu ir dalintis juo su gurmanais, kurie tai įvertins. Būtent taip, o ne atvirkščiai. Priešingu atveju žmogus įstato save į kliento situaciją prašydamas paramos ant duonos ir konjako, kur dar reikia gerai pagalvoti, kokiais motyvais – individualistiniais ar privatistiniais – besivadovaudamas jis siekia tą paramą gauti. O čia dar viena reali problema: vis tiek reikia pasakyti tą frazę – nuoširdžiai nusižeminęs prašau, kad mano patronu ir mielaširdingu globėju bei užtarėju būtumėte…
Ir dar – industrija gali būti dideliu blogiu. Vienas puikiausių pavyzdžių:
„Geriausia Lietuvos roko grupė – Studija„…
Ar dar reikia ką nors komentuoti?
„Geriausias roko atlikėjas -- Andrius Mamontovas“. Buvo ir taip.
Šįkart padrikai rašai, numanau nesusilaikei greituoju būdu, bet Ulevičiaus minties net per tris skaitymus nesupratau. Lobistai po sparneliu lyg ir nepaėmė dar, jis save pozicionuoja kaip crisis communication specialistas. Gal tuo kantu siūlosi (potencialiem) darbdaviam.
1. argumentą, jog „akivaizdu, kad argumentai skysti“ priimu kaip nesugebėjimą kontr-argumentuoti ar bent formuluoti loginių sekų
2. dėl „piratavimas yra tolygus vagystei“:
A) kiek suprantu, šitą teiginį ginčijate tuo pagrindu, kad intelektinė nuosavybė nėra pagrįsta moralės (dekalogo) normomis? moralės ir teisės skirtumas egzistuoja, tačiau tik formaliojoje teisėje -- savo esme teisė negali prieštarauti moralei. jeigu ji prieštarauja, tai yra teisėkūros proceso yda, kuri turi būti taisoma.
B) kaip galėtumėte pagrįsti savo teiginį, jog intelektinė nuosavybė nedera su morale?
3. dėl „kaip padaryti taip, kad autoriai toliau galėtų kurti“:
A) „leisti kurti, o tada jie kurs“ -- kiek galite įvardinti pastaraisiais metais „laisvojo interneto kūrėjų“ parašytų romanų, eilėraščių ar net ir trumpų prozos kūrinėlių, kurie būtų šiek tiek daugiau nei dvyliktoko lygio?
B) kokius renginius turėtų organizuoti, pavyzdžiui, kompozitorius arba mokslinio straipsnio autorius? arba dar geriau -- skulptorius?
C) „Priešingu atveju žmogus įstato save į kliento situaciją prašydamas paramos ant duonos ir konjako“ -- palaukit, palaukit, žmogus tiesiog nori, kad iš jo kūrinių naudą gaunantieji jam atlygintų, kokia čia „parama ant duonos“?
2 lokyz, pakartosiu supaprastintai: elektroninis piratavimas mažina paskatas kurti originalius intelektinės nuosavybės objektus. mažose rinkose kaip Lietuva ši tendencija dar ryškesnė, todėl kūrėjai Lietuvoje tą jaučia dar stipriau
@Liutauras
Hm.
Gal tiesiog rinka ne ta (meanining per maža)? Kiek pamenu savo draugus muzikantus -- visi muziką daugiau hobiu laikė ir sakė iš to čia išgyvent neįmanoma. Jei taip iš esmės -- visi muzikantai visur daugiausiai uždirba iš koncertų, ne iš cd pardavimų. Radija dirba daugiau kaip promoušenas, ne kažkoks uždarbis.
Spauda ir leidyba Lietuvoje žinoma, atskira tema. Knygos čia verčiamos jau po to, kai smalsiausi perskaito originalo kalba. TV serialams tas pat galioja. Beje, Amazonės nereikia nurašyt. Ne visi „vagia“, jei turi galimybę nusipirkt už tarkim 9,99 $ o ne 40-60 lt hardback’us Lietuvoje. Globalizacija tai vadinasi. Pats iš spaudos, žinau kas čia Lietuvoj kulnus kandžioja ir tai toli gražu ne piratavimas.
„kokius renginius turėtų organizuoti, pavyzdžiui, kompozitorius arba mokslinio straipsnio autorius? arba dar geriau — skulptorius?“ -- o tai honorarų šiais laikais niekam nebemoka? O už kai kurias skulptūras Vilniaus centre reikėtų autorius priversti primokėti.
„kiek galite įvardinti pastaraisiais metais “laisvojo interneto kūrėjų” parašytų romanų, eilėraščių ar net ir trumpų prozos kūrinėlių, kurie būtų šiek tiek daugiau nei dvyliktoko lygio?“ -- Tamsta dar ir literatūros kritikas? Kas nustato jų lygį?
„kaip galėtumėte pagrįsti savo teiginį, jog intelektinė nuosavybė nedera su morale?“ -- išskirtinės teisės platinimui yra ta pati monopolija. Reikų autorius įpateigoti savo kūrinius platinti per daugiau nei vieną agentūrą. O jos tegul sukasi kaip nori, kad iš to uždirbt.
„palaukit, palaukit, žmogus tiesiog nori, kad iš jo kūrinių naudą gaunantieji jam atlygintų, kokia čia “parama ant duonos”“ -- o jei kažkas nupiratino, perskaitė ir ištrynė? Kur tada naudos gavimas?
2 lokyz,
tai mes apie tą patį ir kalbam -- maža rinka. tiesiog toje mažoje rinkoje įteisinus elektroninį piratavimą tie likę kūrėjai pastatomi į dar blogesnę padėtį. kiek jų likę dabar -- mažai. kiek jų liktų įteisinus piratavimą -- dar mažiau. čia ir yra pagrindinė mintis
2 Neurastenik,
1. mano kritikuojama pradinė mintis buvo ta, kad neva IN turėtojai turėtų ieškoti „pačiupinėjamų renginių ar formatų“, kuriuose surinktų papaildomas pajamas -- čia ir yra bėda, kad nemažai daliai IN turėtojų tokių formatų nėra arba jie labai specifiniai, todėl smarkiai tiražuoti neįmanoma. aš jau nekalabu apie tai, kad koks Gytis Paškevičius gali kartą per metus surinkti didelę salę, tačiau jeigu tai pradėtų daryti kas mėnesį, tai palaipsniui pradėtų groti pustuštėms salėms -- nėra tiek renginių lankytojų Lietuvoje
2. aš nesu kritikas, tačiau kažkodėl nesu girdėjęs nei apie vieną kūrinį, kuris būtų sulaukęs realių kritikų pagyrų
3. natūrali monopolija turi teisę egzistuoti. juo labiau, kad čia monopolija labai sąlyginė -- visa IN turi galybę netiesioginių substitutų, todėl poreikio griežtai ją reguliuoti tikrai nėra (pvz. radijo bangų ruožas baigtinis, todėl reikia reguliuoti LTV, LNK, TV3, tuo tarpu internete tų ribų nėra -- todėl internetinės TV reguliuoti tikrai nėra poreikio)
4. nauda atsiranda tuo metu, kai kažkas patenkina savo poreikį -- jeigu piratina konkretų objektą X (tarkim, Tadą Blindą), tai poreikis labai konkretus -- aplinkos spaudimas, mada, etc. -- gyvybiškos būtinybės pažiūrėti būtent šį filmą tikrai nėra
@Liutauras
3B -- jei pažodžiui suskaitėte tik renginius, tai nereiškia, kad tai buvo turima omenyje. Kalbant apie kompozitorius, tai jie kuria muziką, pavyzdžiui, kino filmams (kurie sėkmingai rodomi kinuose šiais piratų laikais ir tikrai neina į bankrotą, kaip jau buvo minėta), visokio plauko tv reklamoms ir t.t. ir pan. O mokslinis straipsnis tai išviso yra fantastiškai nevykęs pavyzdys. Mokslinio straipsnio autorius, jei jau kalbam apie moralines normas, turėtų būti suinteresuotas kuo greitesniu ir platesniu savo turimų žinių paviešinimu -- čia tokia viena iš pamatinių šiuolaikinio mokslo atramų. Ir finansavimas mokslininkams ateina visai ne taip, kaip matyt jūs įsivaizduojate.
Beje, dėl dekalogo ir piratavimo, įrodykite, visų pirma, kad e-piratavimas yra vagystė. Suprantu, kad šiandien labai aktyviai tik tai ir tesakoma, bet ne visi galai ten sueina -- jei jau e-piratavimą laikyti vagystę, tai vagystės sąvoka labai stipriai išsiplės ir paprastos nuosavybės atveju.
@Liutauras
Gerbiamas Liutaurai, norint pasakyti, kad Jūsų argumentai neadekvatūs, tą galiu pailiustruoti ir iš čia atsirandančių Jūsų komentarų. Pvz.: Kiek skulptorių nukentėjo dėl jų skulptūrų fotografijų atsiradimo internete? O kiek skulptūrų buvo parsisiųsta Linkomanijoje? Žinau, kad turinį joje stebite, prašau pateikti skaičius? Negalite? Reiškia rašinėjate briedą, pats neapsispręsdamas, ką norite parašyti. Jeigu Jums reikia internetinio kūrėjo pavyzdžio, galiu nurodyti -- Saulius Rimkus. Garsus literatūros kritikas Rokiškis Rabinaovičius įvertino pozityviai. Jeigu Jums reikia skaičiaus, aš jį iškart pateiksiu po to, kai sulauksiu iš Jūsų skaičių apie Linkomanijoje parsisiųstas skulptūras. Kiek žinau, Jūs mokslininkas, gal galite pasakyti, kada paskutinį kartą gavote honorarą už mokslinį straipsnį? Aš to neatsimenu, nes patys solidžiausi moksliniai leidiniai honorarų nemoka.
Dėl noro būti atlygintais, tai Jūs gerai pagalvokite, kas autoriui svarbiau, dėmesys ar pinigai? Aš galiu priminti dar vieną faktą: Rokiškis suteikė Jums kreditą, kurio Jūs neprivalote atlyginti, kitaip tariant, jis Jums sumokėjo, kad Jūs jį tik skaitytumėte…
O dėl teisės ir moralės santykio -- jis komplikuotas. Prisiminkit daugiapakopią viduramžių teisinę sistemą, ir daug kas paaiškės… Ir dar, kodėl Jūs toks įsitikinęs, kad IN nėra teisėkūros brokas? Aš tuo rimtai suabejočiau…
@baltasisvaiduoklis
„patys solidžiausi moksliniai leidiniai honorarų nemoka.“ -- čia apie kokius leidinius? Jei solidžiausius iš lietuvišku, tai kiek man teko girdėti, moka tiems leidiniams autoriai „neformaliai“. O moka dėl to, kad susirink „bonusus“ kaip akademikai, o „bonusai“ jiems reikalingi vidinėje konkurencijoje, kadangi išorinėje jiems būtų ne kas…
Liutauras : ACTA nepriėmimas neįteisina Piratavimo. Argumentai, kad Lietuvos autoriai daugiau nukenčia nuo piratavimo nėra pagrįsti skaičiais ir tyrimu, nes iš lentelių nėra eliminuoti pašaliniai faktoriai, ir net nėra įvertintas Lietuviškos kūrybos piratavimo mąstas.
Pateikite Lietuvos autorių, kurie kūrė ne dvyliktokų lygio meninius kūrinius ir stipriai nukentėjo būtent nuo piratavimo. Pasitaisysiu, nukentėjo nuo piratavimo, t.y. prarado pajamas. Piratams neparduotos knygos nebūtinai yra pajamos. Atsisiųstas ir neperžiūrėtas filmas, net ir peržiūrėtas -- nebūtinai yra pajamos. Jei žinote, ar gynė jie savo autorines teises pagal galiojančius įstatymus? Aš sau artimo žmogaus autorines teises gyniau… Ir ne nuo kokių nors elektroninių piratų, o nuo tokių, kurie siekė gauti ekonominės naudos kopijuodami paprasčiausiu kopijavimo aparatu. Ir viskas tvarkoje su apsauga.
Moksliniuose darbuose piratavimo klausimas pakankamai griežtai prižiūrimas ir išspręstas.
Ar reikia išlaikyti Gyti Paškevičių? Pavilionienę? Eilinį pensininką, buvusį gydytoją? Valinską?
@kreivarankis
Solidžių mokslinių lietuviškų leidinių, deja esama labai nedaug (ir tai klausimas, kiek ten solidu). Kiek teko susidurti, tai kai kuriems tokiems Lt leidiniams sumoki X litų ir spausdini ką nori. Tiesa, recenzentus tenka susirasti pačiam 🙂 . O tas vidinės konkurencijos bonusų rankiojimas -- biški nesupratau, kas yra laikoma vidine konkurencija mokslinės leidybos atveju? Konkurencija moksl. institucijoje? Nes jei jau ISI bazėje publikuota, tai „išoriau“ kaip ir negali būti.
Lietuvoje buvo keli skandaliukai apie tai, kaip kai ne kurie u-tai savo pačių leidinių „impact factor“ kėlė patys save prisicituodami. Bet esmės tai nepakeitė, tie leidiniai greitai buvo išrišti -- negali po vienu skaičiuku paslėpti neatitinkantį jo turinį, nelyg koncentracijos stovyklos gyventojus už kastuvo, kurie dar ir armoniką pasiėmė.
Mokslinių publikacijų leidiniai gyvena iš to, kad priėjimą prie jų turinio perka visokie u-tai ir MTEP centrai ir megakorpai. Autoriai gyvena iš to, kad už geras publikacijas gauna gerus grantus ir projektus -- ne tai, kad tiesiogiai, bet visokie h-faktoriai ir cituojamumas dažnai yra vienas iš nedaugelio būdų paprastai įvertinti, kiek darbo atlikta, ar kiek pajėgumų turima. Taip kad, nei mokslinio str. autorius, nei mokslinės publ. žurnalas neprakaituoja nei vienoje barikadų pusėje dėl ACTA ir kitų panašių dalykų. Niekas gi neketina griauti patentų sistemos, ar versti mokslinių publikacijų žurnalus visiems nemokamai turinį dalinti, taip kad, nereikia mokslininkų statyti į menamų aukų sąrašus.
@baltasisva,
dėl skulptūrų Linkomanijoje -- atkreipkite dėmesį į vieną pastraipą mano straipsnyje, kur pabrėžiu, kad elektroninis piratavimas toli gražu ne visoms IN sritims yra vienodai pavojingas. taikomoji dailė, skulptūra -- viena iš tokių sričių. tačiau galbūt teko viešėti kokioje nors Barselonoje, kur Rambloje „chebrytė“ stumdo Kinijoje gamintas statulėles -- be kopijuojamų autorių leidimų, be kokybės ir garantijų. arba ką jau kalbėti apie Kinijoje tūkstančiais tiražuojamus garsių prekių ženklų automobilių modeliukus -- tai tų pačių susisiekiančių indų problema, kurią taipogi siūlyta spręsti ACTA priemonėmis.
todėl pasikartosiu -- negalima į IN piratavimo problemą žiūrėti TIK (!) pro elektroninio piratavimo ar TIK (!) pro autorių teisių prizmę
@Liutauras
Kitaip tariant, jeigu rinkoje yra poreikis, o autoriai jo neužpildo patys (neabejoju, kad nekokybiškų kopijų gamybą palikdami kiniečiams ir patys tik užsiimdami galutinio produkto realizavimu jie taip pat neblogai uždirbtų) dėl verslumo stokos ar idėjiniais pagrindais, intelektine nuosavybe reikia paversti šventa karve? Autoriai, šioje schemoje yra ne mažiau kalti, jog nepasiima pinigų, kuriuos galėtų pasiimti. Todėl pasikartosiu ir aš -- nėra blogio, yra tik mažesnis gėris…
@kreivarankis
Kreivaranki, nei vieną straipsnį publikuodamas nemokėjau. Lietuvoje yra gausybė kitų problemų, bet šitos nėra. Problema su rašančiais kokybiškus tekstus žmonėmis egzistuoja…
@Jonas
Jonai, yra gerų leidinių, kurie yra prestižiniai, dažniausiai, lituanistikos srityje…
@gied
Giedriau, visiškai pritariu, yra labai daug niuansų, kurie dažniausiai yra nesusiję su piratavimu ir todėl viską bandoma sustumti ant šios problemos.
@Liutauras
Ir dar, jeigu yra poreikis kalbėti apie intelektualinę nuosavybę ir kviečiama žvelgti giliau, ką Jūs pasakytumėte į tokį argumentą: objektyvi tiesa yra viena ir jos savintis niekas negali. Juk atskleistas gamtos veikimo principas yra toks ne dėl to, jog žmogus jį atskleidė, bet dėl to, jog gamta yra tokia. Ar galima būtų kokiu nors būdu atsilyginti žmogui, kuris atskleidė šį principą? Taip, bet tai nematerialusis turtas, o pirmiausiai neturtinės teisės (galimybė pavadinti dėsnį ar įrenginį jam išrinktu vardu), tuo tarpu savintis objektyvios tiesos negalima, nes tie, kas tai daro, nusižengia dekalogui -- Dievas davė mums pasaulį, o žmonės jį nori pasisavinti (tai kas gi yra vagis?). Būtent objektyvios tiesos pažinimui būtinos informacijos nuslėpimas, uždarymas viename rate yra nusikaltimas… Ir čia telpa visos ir visokios intelektinės nuosavybės formos. Gerbiamas Liutaurai, Jūsų argumentas sukasi prieš Jus?
@baltasisvaiduoklis
mea culpa, kažkaip pagalvojau tik apie gamtos, technologinių ir tiksliųjų mokslų, kai rašiau.
@Liutauras
Ar tikrai mersedas nukenčia nuo Kinijoje pagamintų mersedeso modeliukų stumdymo? Juk ne Dacios modeliukai, o mersedeso. Lygiai ta pačia gaida, ar tikrai Paryžiaus miestui kenkia fufleifelio bokštukai raktų pakabukai, kuriuos iš po palto stumdo šalia roleksų už 20 eurų vietiniai negrai? Man atrodo, kad begalinis noras apginti savo teises į IN panašiais atvejais tik įrodo, kiek labai nenorima stengtis daryti biznį, atremtą į patenkintą pasiūlymų vartotoją. Priešingai, esama tokių merdinčių gigantų, kurie nori daryt biznį atremtą į alternatyvos neturintį vartotoją.
@Jonas
Būtent, kuomet pirmieji kūrėjai nenori uždirbti, atsiranda, kas pinigus susirenka. Elementaru…
@Liutauras
Vėjai. Ir dar kartą vėjai.
Daug įvairių advokatų kontorų kalba apie galimai neuždirbtus pinigus, įvardydami tai nuostoliais. Žinomumas yra prekė, ką ir pats būdamas žurnalistu gerai suvoki, tikiuosi. TV kviečia, ufonautai jei pagrobtų būtų skandaliukas. Viešo asmens gyvenimo druska, iš kurios duoną uždirbama.
Kas jau senokai pastebėta -- monetizuojamas ne tik tas įdirbis, kai jau žinomas, bet ir tas, kur dar kažkur nerišliai bandei sakinius regzti, bet looking backwards visada gražus. Praėjo tie internetai ir napsterio ir kazaa lygius, ir Metallca su savo Ulricho pareiškimu apie „right to distribute“. Kadaise, man vienas iš Litneto vadų pasakojo -- „patys sugalvojo atviros architektūros tinklą, ieškok dabar kur kas cd įdėjo ir pašarino“. Tinklas buvo kuriamas būtent bekraštis, atominiam karui. Nesunaikinamas tinklas.
Ponas Vaiduokli, čia ne į temą parašysiu, ale hotlinkinimas yra blogai. Todėl tamstos paveiksliuką tamstai rodo iš kešo, o kitiems iš viso nerodo.