Nieko nesuprantančio ekonomikoje klausimas
Prisipažįstu, nieko neraukiu ekonomikoje, ir dėl šios priežasties gerbiamas Rokiškis Rabinovičius yra blogeris Nr. 1, tie kas jį kritikuoja, negali pakilti aukščiau, nes tada taptų apskritais nuliais. Nors diskusijos visą laiką yra įmanomos, o jo bloge jos gali virsti itin aštriomis. Bet man yra įdomus vienas keistas klausimas, susijęs su šiandienine ekonomine padėtimi, kitų metų biudžetu prognozėmis ir t.t. Žodžiu, tai, apie ką vidutinis statistinis pilietis apskritai neturėtų galvoti, tiesiog pasakyti, jog Kubilius vėl ruošiasi mokesčių kėlimui ir šiaip, jis yra negeras žmogus, o jo šypsena negraži. Ir beje, apskritai jis yra panašus į poną Degėlą…
Bet važiuojant iš taško A į tašką B ir klausantis radijo, kuris skirtas visokiems pokalbiams ir žinioms, neiškrito iš galvos klausimas, ką gi vyriausybė ruošiasi daryti, kad Lietuvoje būtų geriau, nes ekonominio augimo prognozės keičiamos, jis mažinamas, negana to reikės dar draudimo išmokoms skolintis ir taip toliau, ir staiga prabilo per kažkokį keistą interviu super ekonomikos specialistas Gitanas Nausėda, kuris pradėjo aiškinti, kad PVM didinimas iš principo beveik neišvengiamas, ir tokiu būdu reikės kaišyti viešojo sektoriaus skyles ir t.t. Na ir be abejo, kainos tai augs ir bus baisu, o pensininkai ir valstybės tarnautojai per naująją krizės bangą ar naująją krizę turėtų tikrai išmirti. Žodžiu, baisi padėtis, sėdžių, rūkau ir kraupstu. Ir dar šiek tiek vairuoju. Na bankinio sektoriaus ir ekonomikos žinovas kažkodėl nieko nekalba apie tai, jog reikėtų visgi kaip nors tą saulėlydį, apie kurį tiek kalbėta įvykdyti.
Sustojau atsigėriau kavos, tuomet prisiminiau ir pas poną Romą G+ vykusią diskusiją, kad Lietuva artėja prie Graikijos varianto, kada niekas valstybei nenori skolinti, o čia dar ir aukcione nebuvo išplatinta kažkokių obligacijų (ar kaip ten viskas vadinasi) kažkokia emisija (kad ir kas tai būtų). Bet, jis pats pasakė, jog diskusijos metu buvo nuramintas ir įtikintas, jog Lietuvai graikiškas scenarijus negresia. Bet kažkaip vistiek baugu darosi, o čia vėl Gitanas Nausėda paleidžiamas ant pakartojimo ir vėl kalba, kad PVM didinimas nėra blogai (o gal blogai, tų ekonomistų kalbų išrišti neina, nes jie kalba taip aptakiai, jog bet kuriuo atveju būtų teisūs), primindamas, jog vyriausybei bus labai sunku pasiskolinti normaliai tarptautinėse rinkose arba kur nors kitur, pavyzdžiui, vietinėse rinkose. Palinguoji galva ir mastai, kad jaučiu tikrai bus viskas blogai, ko gero reikia pirkti žemę ir mastyti apie pragyvenimą natūriniame ūkyje, kas beje, būtų labai ekologiška. Bet tuomet pagalvoji, kad nekilnojamas turtas, jeigu reikės bėgti iš šitos valstybės, nėra gėris, nes visiems evakuojantis tai bus tuščia investiciją, o užsieniečiams žemės dar ilgai nebus galima parduoti. Žodžiu, nėra išeities. Baisu ant tos Lietuvos ir viskas…
Ir toliau, sėdžiu, važiuoju, esu giliame pasimetime ką daryti, o su žmona nepasitarsi, nes vyrai, kad ir kokie silpni būtų, šeimoje vistiek turi būti tie, kurie turi būti stiprūs ir nerodyti jokių ženklų, jog tuoj pasipils ašaros. Ir tuomet per radiją išgirdau Kubiliaus kalbą, tiesa, kalbėjo jis apie visiškai kitus dalykus, apie vadinamąją nelaimę dėl Snoro, ir apie tai, kaip ten buvo sumerkusios valstybės įmonės pinigus. 250 milijonų. Daug. Bet tuomet Kubilius nuramino, kad čia nebaisu, kad didžioji dalis valstybės įmonių pinigų nėra tokie skubūs ir jie ten buvo įkišti kaip ilgalaikiai indėliai pusei metų, metams, dviems ar netgi trims. Ir jie visai nedega. Pasiliko viena mintis: WTF? Vadinasi pinigų kaip ir yra, bent jau valstybės įmonėse, kurie guli Lietuvos bankuose užkonservuoti. O reiktų turėti, jog bankrutavęs bankas nebuvo pats didžiausias bankas, kituose gali būti laikomi pinigai panašiomis sąlygomis, bet didesniuose bankuose gali būti jų daugiau. Ir čia aš taip ir pasilikau nesupratęs, o tai kodėl valstybės įmonės negali skolinti tiesiai valstybei ar vyriausybei? Arba kodėl nesukurtas valstybės kreditavimo tiesiai iš valstybės įmonių sistema? Ir apskritai, kodėl valstybė turi skolintis brangiai (kelis metu tik ir buvo kalbama, kaip brangiai valstybė skolinasi), kada valstybės įmonėse yra nereikalingų pinigų, kurie, vietoj to, jog būtų padedami ilgalaikio indėlio pavidalo į banką, galėtų būti skolinami valstybei… Tereikia sukurti protingus mechanizmus.
O gal taip tiesiog negalima? O kodėl taip negalima? Gerieji žmonės, paaiškinkite nieko nesuprantančiam ekonomikoje, labai prašau….
Taip, daug čia tamsta klausimų pasakėte ir labai čia ėmėtės man savimeilę glostyti.
Šiaip, dėl PVM -- jo didinimas yra pakankamai blogas dalykas, bet problema yra tokia, kad ilgalaikės taupymo programos buvo efektyvios man rodos tik vienoje ministerijoje -- pas Ingridą Šimonytę, kur išties buvo krūvos etatų mažinimų ir t.t.. Visur kitur apsiribota pakazūchomis. Ir nors dabar jau Ingrida Šimonytė pareiškė, kad reikia daryti ir kitų įstaigų optimizacijas, laiko tam jau per mažai. Taigi, šiaip resursų reikia, o jų trūksta. Taigi, atsakymas -- didinti PVM.
Į Gitano Nausėdos žodžius reikia reaguoti specifiškai: po to, kai kadaise jis buvo žiniasklaidos įvardintas, kaip didžiausias ekspertas, jis pasidarė labai atsargus. Tai reiškia, kad tiesūs pareiškimai yra labai gerai apsvarstyti. Ir matomai, verti dėmesio. Jo argumentas -- tas pats: valdžia nesugebės ant greitųjų išlaisvinti pakankamai resursų, todėl vienintelis priimtinas kelias -- PVM didinimas.
Dėl skolinimosi ir to, kad Lietuvai nepavyko pritraukti investuotojų į obligacijas -- sako, kad ir Vokietijai tą pat dieną nepavyko išplatinti emisijos. Ir šitai yra ne Lietuvos, o bendrai eurozonos (prie kurios pririštas litas) bei gal ir viso pasaulio situacijos požymis. Pakankamai blogas požymis.
Dėl valdiškų įmonių -- labai prastas jų valdymas. Čia tokia bėda, susijusi su biudžetavimu, kad pinigus jos gauna, ir gauna pagal valdiškai suplanuotus skaičius, nepriklausomai nuo to, ar reikia, ar nereikia. O paskui, metų gale, jas krečia metų galo sindromas, kai jos ima pirkti viską, kas papuola, kad tik tų pinigų kas nors nesugalvotų atimti. Realiai tai sisteminė problema, kurios kaip nors paprastai išspręsti neina.
Dėl valdžios kreditavimo per valdžios įmones -- buvo kalbų apie tai, kad reikalingas valstybinis komercinis bankas. Tačiau tie, kas prisimena, kaip prieš kelioliką metų mafukai sunkte sunkė valstybinius komericnius bankus (o jų buvo net keletas) ir kaip per juos tekėjo pinigai, apie šitai sunku net pagalvoti, nes tai buvo toks žiaurus reiškinys, kad keblu net kokią nors analogiją išvest.
Bendrai dėl Snoro -- pastebėkim, kad čia kartojasi analogiška istorija, kaip ir Litimpex ar LAIB atveju, o prisiminę, kaip Latvija sukišo į Parex berods apie pusę milijardo latų, jį gelbėdama, kol nusprendė pilnai nacionalizuot (beje, kaip ir Snoras, taip ir Parex pradžioj šaukė, kad viskas pas juos gerai), o tada pamatė, kaip tie latai išlėkė į užsienius -- tai čia galim tiesiog garbinti dabar ir Vitą Vasiliauską, ir Ingridą Šimonytę.
Žodžiu, tiesiog noriu tiek pasakyti, kad nors kažkur ir matosi kai kurie rezervai gerinimui, išties arba yra pakankamai dideli barjerai, kad tų rezervų neina taip paprastai panaudoti, arba tie rezervai yra labai menki, arba ten pat yra dalykų, kurie yra tiek kritiški ir galintys atnešti tokius didelius nuostolius, kad tie gerinimo rezervai kol kas tiesiog dzin.
Bendrai, pasakyčiau, kad kiek 2009 Kubiliaus vyriausybė elgėsi keistai, tiek ji dabar rodo labai apgalvoto elgesio požymius. Ir čia tegalima pridėti jiems daug pliusų.
@Rokiškis
Rokiški, be jokios abejonės pirmiausiai padėkosiu už daug išsamesnį atsakymą negu tikėjausi, ginčytis, kaip diletantas, nepulsiu. Bet taip pat turiu vieną prašymą pageidavimą. Kiek atsimenu, apie LT valstybinius bankus ir jų išnaudojimą pas tamstą įrašo nėra. Ar būtų labai sudėtinga padaryti taip, jog jis atsirastų? 🙂
Šiaip vyriausybės gebėjimas tvarkytis su dabartine Snoro krize ir man atrodo stebėtinai geras, kažkas čia veikiausiai bus ne taip…
🙂
@baltasisvaiduoklis
Labai daug kapstyti po tuos valstybinius bankus būtų, senos pamirštos istorijos, didesne dalimi dar iš bankų griūties periodo. Kiek atsimenu, kažkurį iš tų bankų visiškai nustekeno EBSW, kažkurį kitą -- dar kažkokia mafukų grupuotė, ir netgi stabiliausiai laikęsis LTB ėjo į minusą ir vogė pinigus iš indėlių, aiškindamas, kad esą tų indėlių administravimui.
O su Snoru -- jis jau senokai rodė bandymo pūstis požymius. Kai bankas už klaikius pinigus perkasi NT, o paskui per spaudą rėkia, kad labai gerai investavo -- tai jau požymis, kad ne investavo, o bandė savo turtą pavaizduoti didesniu, nei yra. Manau, kad jį senokai stebėjo, bet Snoras matyt turėjo užtarėjų. Kurie, beje, dabar jau išmesti iš LB. Vitas Vasiliauskas ėmėsi tvarkos.
Čia svarbu neužmiršti, kad skirtingai nuo kitų įmonių, normaliai veikiantys bankai yra nepaprastai skaidrios kontoros (ir tai būna įtvirtinama krūvomis įvairių įstatyminių aktų). Tai susiję su tuo, kad bankuose galima taip neįtikėtinai lengvai ir nekontroliuojamai daryti visokias machinacijas, kad faktiškai bankams tenka nuolat labai rimtai įrodinėti, kad machinacijos nevyksta. Ir jei atsiranda požymių, kad bankas savo skaidrumo pademonstruoti negali -- tai labai rimtas ir patikimas signalas. O tada jau telieka tikslingai paieškoti konkrečių finansinių faktų ir viskas.
Na dėl bankų veiklos tai čia 100 proc. tiksliai, nors visuomenės nuomonė, kad tai vos ne paprastas uabas kartais išlenda. O dėl 90 vidurio bardako, tai puikiai suprantu, kad darbas milžiniškas, ir kas svarbiausia, apie jį rašant bibliotekose ir teismuose reikia sėdėti. Apskritai įdomu, ar medžiaga jau prieinama. Superinė tema disertacijai…
Girdėjau, kad kai Vitas atėjo į LB tai visiems pareiškė: „Tvarka man bus kaip konclageryje!“. Tai va…
@skirtumas
Čia vėl reiktų kreiptis į Rokiškį, su klausimu, kaip ten buvo iš tikrųjų…
Apie valstybinį banką kaip tik rašiau paskutiniuose savo blogo įrašuose. Argumentai prieš jo naudojimą pakankamai silpni -- negalime turėti, nes išvogs, nes yra buvę, kad išvogė. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokiais pat argumentais vadovaujantis, negalima turėti nei centrinio banko, nei valstybės iždo.
Tai fundamentalus klausimas, ar visuomenei reikalinga valstybės lygio organizacija, ar jos nereikia. Jeigu labai rūpėtų roliniai žaidimai, būdamas anarchistu turėčiau teigti, kad nereikalinga. Bet teigiu atvirkščiai.
Valstybės išlikimui kritiškai svarbi centralizuota visuomenės koordinacija. TAIP, mes nenorime piktnaudžiavimo valdžia, biurokratijos, grobstymo, ir valstybės mastu tikslinga su tuo nuolat kovoti. NE, kova su blogybėmis nereiškia, kad turime apskritai panirti į nihilizmą ir juo vadovaudamiesi atsižadėti naudojimosi EFEKTYVIAUSIU visuomenės organizavimo/koordinavimo įrankiu, koks ir yra pinigai.
Taip, valstybinius bankus būtina kontroliuoti. Aš centrinio banko aktyvų audito klausimą kėliau dar 2009-aisiais, atvirus laiškus-užklausas LB rašiau, dabar galiu sakyti, kad „kaip į vandenį žiūrėjau“ -- http://anarchistas.lt/2009/11/svelnus-lb-auditas/
Ir lygiai taip pat reikėtų kontroliuoti valstybinį komercinį. Ir tą kontrolę visai nesunku vykdyti,- maždaug dešimt kartų lengviau, nei standartinio komercinio banko ar kredito unijos, ir šimtą kartų lengviau, nei kokių viešųjų pirkimų.
Nėra priežasčių to nedaryti. Nes šiuolaikiniame negailestingame pasaulyje koordinacijos išsižadėjimas valstybės viduje prilygsta prašymui būti eksploatuojamu iš išorės -- būtent taip, kaip dabar ir yra Lietuvoje.
Žiurkė rokiškis, nusitvėręs į letenytes britveles, agituoja už finansinę valstybės kastraciją. Gal net supranta, kad blogai daro, bet kitaip nemoka. Bloga pelė indeed.
@anarchistas
Valstybinio komercinio banko klausimas yra įdomus ir atviras, tačiau ne šiandienos Lietuvoje. Prieš griebiantis tokio projekto, man atrodo, jog valstybė turėtų pademonstruoti, jog sugeba susitvarkyti su organizacija, tuo tarpu pritarčiau Rokiškiui, kad ten visur bardakas. O tai reiškia eilinę nesėkme. Kitaip tariant, prie galvojant apie banką, tegul pirmiausiai kito turto valdymą sutvarko.
@anarchistas
Žinot, ponuli, tamsta užsiimate projekcijomis ir tai yra labai prastai. Tamstai vertėtų ne isterikuoti, matant agitacijas kur papuola, o truputį į realybę sugrįžti, kur yra gražūs norai ir įsivaizdavimas, kaip turi būti, bet kartu yra ir kai kurie realūs bajeriukai, po kurių fantazija atšoka. Tada suprasti imsite, kodėl Kubiliaus vyriausybė taip stipriai priešinasi ir lito atrišimui, ir komerciniam valstybiniam bankui.
Gal būt tos problemos ir gali būti išspręstos. Vitas Vasiliauskas mums rodo, kad bankinę sistemą patvarkyti galima ir politinės valios tam yra. Tačiau ankstesnė patirtis yra ne kokia.
Čia tamstai hintas, kad maža nepasirodytų: Romualdas Visokavičius ir jo vadovauti bankai. Prie to dar pridėkite mailiaus bylą ir tą triukšmą, su kuriuo kai kurios politinės grupės bandė šitą reikalą užgniaužti -- taip gausite šiek tiek info apie dabartinę situaciją ir realias galimybes kažką tvarkyti gražiai.
Žodžiu, grįžkite į realybę, ponas Anarchiste. Gražūs norai yra gražūs norai, ir kad reikia viską daryti gražiai -- tai suprantama, tačiau reikia daryti gražiai, o ne sukeliant pinigų vogimo srautą, nuo kurio visa valstybė galėtų subankrutuoti. Gal būt Vitui Vasiliauskui tai pavyks. Tačiau pirma jam reiks apsikuopti.
Nesuprasi, ar pelė myli stabus, ar valdžia pelę.