Jablonskis tualete…
Užkalnis ir Rokiškis bando organizuoti revoliucija prieš kalbainius, su šūkiais, jog kalba turi būti laisva ir nevaržoma. Visai smagiai skaitosi, ypač matant įsivaizduojama revoliucinę ugnį jų akyse, panašia kaip iš Skirtumo avataro. Ir revoliucijos organizatoriai su džiaugsmu sutiko Mergaitės įrašą, su ilgoka Jono Jablonskio citata. Taip pas mane tualete apsigyveno Jono Jablonskio laiškų tomas, tam jog galėčiau betarpiškai susipažinti su šio autoriaus privačioje erdvėje dėstomu autentišku požiūriu, ką sąlygojo laiško žanras. Galiausiai, spausdinta korespondencija yra idealus tualetinis skaitinys, kadangi užvertus knygą, ir pradėjus skaityti toliau, nenuoseklumas nėra toks baisus dalykas, ypač jeigu pavyksta peržiūrėti iškart visus vienam adresatui siųstus laiškus…
Kokie įspūdžiai pasiskaitinėjus (nerašau perskaičius, nes tokio tikslo ir pats sau nesikėliau)? Pakankamai dviprasmiški. Maumaz pastebėjo, jog reikia skirti kalbos raiškos būdus, yra mokslinis požiūris į kalbą, o taip pat egzistuoja ir kalbos vartotojų poreikiai. Ir niekam nekils abejonių, jeigu pasakysiu, jog Jonas Jablonskis pirmiausiai buvo mokslininkas ir tai atsispindi ir jo korespondencijoje. Tačiau mąstydamas apie kalbą, jis neužmiršo ir tų, kuriems ji buvo skirta. Labai nemėgo klaidų, kurios atsirasdavo spausdinant tekstus, ne kartą rašė neigiamas recenzijas, tačiau šiuo požiūriu jis pirmiausiai reiškėsi kaip mokslininkas. Visgi Jablonskio požiūriu, moksle svarbiausiai yra argumentai ir diskusija, o šalia to, rezultatas turi būti racionaliai panaudojamas. Galbūt todėl jis Kazimierui Būgai rašė, jog nenori, kad viešas rašymas būtų „autokrato suvalkiečio anarchisto žodelis„. Kalba turi būti racionali, o nauji terminai turi būti įvedami apgalvotai. Vienas geriausių pavyzdžių, išryškėjusių šiame laiškų tomelyje, pastebėjimas apie matematikos terminus, kurie neturi atsirasti vien tik iš kalbininkų noro, tačiau pirmiausiai turi būti apgalvoti tų, kurie juos turėtų vartoti. Apie matematikos terminus kalbant – jie pirmiausiai turi būti aptarti matematikų būreliuose. Kitaip tariant, žmonės patys turi sau kurti kalbą, kuria ruošiasi kalbėti. Nors išlyga taip pat daroma – su kalbininkais pasitarti vertėtų… Visgi Jablonskis aiškiai pabrėžia, jog vienintelis dalykas, kurio nereikia toleruoti, o nuolat smerkti, tai neraštingumas. Jis turi būti persekiojamas ir baudžiamas. Kokiais būdais? Viešu kalbėjimu, kuomet redaktoriams nuo jo pasidarys gėda ir jie norės, jog nekompetetingai parengti leidiniai būtų išvis nepasirodę.
Galima būtų lyginti Jablonskį, kaip mokslininką kalbininką su šių laikų kalbainiais, kuriuos mokslininkais vargu ar verta pavadinti. Skirtumas akivaizdus: Jablonskis nevengė diskusijos, nes taip išryškėdavo argumentai, kurie po truputį priartina prie tiesos, tuo tarpu dabar man pirmiausiai krenta į akis savosios vienintelės tiesos gynimas. Tokia pozicija galima tik tuomet, kai žmonės pagyveno valdomi vienos partijos, turėjo vieną perspektyvą, turėjo vienintelį teisingą metodą ir t.t. Tokie žmonės vargu ar būtų įvardintini kaip mokslininkai, veikiau jie imituoja mokslą… Ir dar, aš visą laiką maniau, kad Lietuvos Respublikoje mokslu turėtų užsiimti mokslo ir studijų intitucijos (yra lietuvių kalbos institutas, lituanistikos katedros ir t.t.), o ne komisijos ar dar kažkas panašaus.
Baigiant galima būtų priminti dar vieną analogiją: komunistų cenzūra ne visą Marksą buvo leidusi versti, dalis taip ir liko neišversta, ideologiniu požiūriu neadaptuotina dalis. Lygiai tas pats ir su dabartiniais kalbainiais – nereikia stebėtis, jog ne visą Jablonskį jie sau gali adaptuoti, nes jiems tai neparanku. Tuo tarpu užsidarius į konspiracines patalpas (tualetas viena iš idealesnių patalpų), galima bandyti parodyti, jog iš ginamos idėjos yra likusi tik pritempiama ideologija…
aha aha. Aš irgi taip galvojau, kad reikia daugiau paskaitinėti. Iš vienos pastraipos išvados nedaromos.
Džiaugiuosi, kaip revoliucionierius, kad išvados, kiek paskaičiusiojo yra revoliucinės 😉
Skirtumai,
net neabejoju, kad tavo kaip revoliucionieriaus argumentai ir įžvalgos yra tikras žibalas beįsiliepsnojančiai nepaklusnumo liepsnai. Net neabejoju.
Markso viso nevertė, nes berods pats Marksas sakė, kad anksčiau proletariato revoliucija kils Kongo žemupy, nei Rusijoje. Suprantama dėl ko taip sakė Marksas ir suprantama dėl ko to neišvertė į rusų kąlbą.
PS. Net nežinojau, kad kalbainiafobams Jablonskis toks autoritetas 🙂
@kreivarankis
Mesk tą bambalį tolyn. Čia Baltojo Vaiduoklio argumentai ir įžvalgos. Aš tai tik mažas žvirblis čirškiantis iš idėjos 😉
Gerai tu čia save apibūdinai 🙂 Taikliai, spaudžiu dešinę.
O kas dėl bambalio -- kaip sakoma, nemesk bambalio dėl takelio…
Tai kad aš nei prieš, nei už revoliucija. Man lyg ir viskas tvarkoj atrodė iki Maumo posto, kuriame bandoma brėžti skirtumą ties inspekcija ir komisija, kurios, mano manymu, abi yra parazituojančios institucijos. Geriau jų absoliučiai netapatinti su mokslu, nes jeigu taip pabandytume padaryti, gautųsi labai nehumaniškas vaizdas, kuomet eksperimentas paleidžiamas ant žmonių. Kaip kitaip galima pabandyti pavadinti bandymą, žmones priversti naudot tokį žodį kaip skreitinukas ar pan.? Mane daug labiau žavi Oxfordo žodyno pavyzdys, nors, pasigilinus, ir jis veikiausiai atrodytų ne be priekaištų.
Įrašas buvo apskritai skirtas, jog problema yra vienintelės tiesos žinojimas ir monopolija…
Taip, ponuli. Tamsta visiškai teisus. Mokslas -- tai paieška, nuolatinės abejonės, atradimai, nuomonės pokyčiai, naujovės, požiūriai, ginčai ir augimas. Būtent tai mane ir pradžiugino, kai paskaičiau Mergaitės surastą Jablonskio pasisakymą.
Ir būtent to noro atrasti kažką naujo, keistis, pripažinti realybę su visu jos nenurimstančiu judesiu -- būtent to noro aš nerandu nei VLKK veikloje, nei kituose kalbainių diskursuose. Noras, kad kalba būtų statiška, reguliuojama, paremta taisyklių rinkiniais -- tai absurdas.
O tamstos pavyzdys su bandymais ant žmonių -- labai įdomus. Taip, realiai taip ir yra. Ir tamsta dar sakot, kad esat nei prieš, nei už revoliuciją? 🙂
@Rokiškis
Na, aš turiu tokią nuojautą, kad iš viso to gali gautis kažkas įdomaus, todėl visai malonu stebėti. Kartais galiu sau leisti išsakyti argumentus, kurie yra daugiau ar mažiau racionalūs (mano požiūriu) ir jokių prielaidų VLKK ir VKI egzistuoti nematau, apart pagarbos sovietiniams reliktams. Nors kai geriau pagalvoji, kalbą lyg kažkas ir turėtų saugoti. Šioje vietoje ir esu pasimetęs. Kažkaip daugiau argumentų rasčiau, jog tų institucijų nebūtų, bet taip imti ir nukirsti viską kažkaip atrodytų irgi pernelyg drastiška. Maumaz teisus, jog reikia reformų, tačiau kokios jos turėtų būti aš nedrįsčiau bandyti spręsti. O šiaip tai linksminkitės, Lokyz tikrai klysta, tūsas -- geriausia forma 😀
Vienintelis dalykas, kurio reikia (jei neskaitysim gramatikos vadovėlių) -- tai stiliaus kultūros ugdymas. Būtent tas dalykas, kuris VLKK dėka faktiškai nužudytas.
O kodėl gi gaila nukirsti tą VLKK ir VKI? Baimė jų atsisakyti -- tai panašiai, kaip baimė išspausti pūlinį, kurį skauda. Ji suprantama. Bet reikia imti ir padaryti tai.
@Rokiškis
Na, o gerąsias norminimo funkcijas atiduoti kokiai nors VU filologijos katedrai?
Neturi būti norminimo funkcijos išvis. Tai cenzūros funkcija.
@Rokiškis
O nebus paskum taip, kad 50 arba 100 metų arba senesnių tekstų nebesupras mūsų anūkai ir jų anūkai? Ar tai nėra labai svarbu?
@skirtumas
Nu ir kas. Anglai Šekspyro nebesupranta, o mums jau ir dabar neretas XIXa. tekstas sunkokai suvokiamas. Atsiverskit kokią nors tų laikų maldaknygę -- tokio tipo tekstuose itin jaučiami panašūs dalykai. Kur ten XIXa. -- net XXa. vidurio tekstai neretai keistokai skamba. Ir visa tai -- nepaisant nieko. Kalba evoliucionuoja, tiesiog nusispjaudama į kalbainius. Ir ką?
Tai -- neišvengiamybė. Viskas keičiasi. Ir mes keičiamės, ir kalba keičiasi. Bandyt užšaldyti kalbą -- tai tas pat, kas bandyti kovot su tektoniniais procesais.
Netgi lotynų kalba, kuri jau atrodytų, tokia mirus ir užšalus, kad jau nėra kur daugiau -- ir ta krūvas naujų žodžių gauna, po truputį gramatiką keičia, prasmingumus slankioja ir evoliucionuoja. Ir tai -- kalba, kuri nei vienam žmogui nėra gimtoji. Tai -- realybė.
@Rokiškis
Man užkliuvo kad „anglai Šeksypro nesupranta“. O kas nors be anglų jį supranta? Nesakau, kad teiginys „verčia“ manyti, jog jau mes Šekspyrą tai suprantam, bet patvirtink prašau, kad locka.
Dėl evoliucijos, esi teisus matyt. Tik rašant ateityje istoriją gali tekti stipriai padirbėti, norint dekoduoti prasmes. Gal būt kalbainiai nori sutaupyti pastangų ateities kartoms? 🙂
Bet vistiek. Kažkokią kalbos standartizavimo funkciją kažkas turėtų atlikti, kitaip ir ta pati karta nebesusikalbės tarpusavyje.
Nežinau, kas ten jį supranta. Anas kažkokia senobine anglų kalba rašė, tad nors ir tapęs etaloniniu anglų kalbos pavyzdžiu, šiandieninei angliškai publikai atrodo nelabai perskaitomas, matyt. Teko skaityt, kad net adaptuotus, išverstus Šekspyro dramų variantus leidžia, ir jau senokai. Tai, beje, natūralu -- anglų kalba neįtikėtinai sparčiai keitėsi paskutinius kelis šimtus metų.
O dėl standartizacijos -- neįmanoma jinai. Dėl totalinio kintamumo ir savigeneracijos. Čia yra kitas konceptas -- sinchronizacija. Ir nors tiesiai neįvardindamas, atrodo Jablonskis ir rėmėsi ta mintimi, kalbėdamas apie šnekamąją kalbą, kaip apie viso ko pagrindą.
Yra labai daug tiesos šitame Rokiškio komentare, bet jeigu kalbėti apie VLKK, man kyla klausimas, ar nesumažės mūsų galimybės susikalbėti tarpusavyje? Nors skepsis žiūrint į jų siūlomus pakaitalus, galiausiai prisiminus, jog jie taip pat nėra pastovūs, neapleidžia, jog institucija dirba tik tam, kad dirbtų. Iš kitos pusės, jeigu ji prisiima funkciją būti mediatoriumi tarp mokslo ir visuomenės, tai jau pozityvu. Todėl vis dar galvoju, jog nežinau, ar ji turi būti panaikinta, nors tam argumentų būtų taip pat begalės… Pasimetęs šiuo klausimu 😀
O, atleiskite, kokiu būdu, panaikinus VLKK, sumažėtų mūsų galimybės susikalbėti tarpusavyje? Kiek aš matau, būtent VLKK tas galimybes mažina, kišdama savo absurdizmus, pradedant išvis neaišku, ką reiškiančiom tvarkmenom ir baigiant priešingą, nei reikia, prasmę turinčiais skalbiamaisiais miltukais. O savaiminis procesas -- kaip tik priešingas: nusistovi geriausiai komunikuoti leidžianti sistema. Tame ir yra sinchronizacijos esmė.
Aš manau, kad funkcijos VLKK turi pakisti, ji turi atlikti šviečiamąjį darbą, platinant žinias, kas naujo mokslo pasaulyje, tuo tarpu mokslas kaip tik ir turi bandyti tvarkyti pačią kalbą, atsižvelgiant į jos vartoseną. Ir čia neturi būti jokių fobijų ar kažko panašaus, juk ne vienas normalus žodis buvo integruotas. Čia ir matau properšą VLKK veiklai. Nors ir pats dėl to nesu tikras. Galbūt jinai pernelyg save diskreditavo, kad galėtų toliau egzistuoti. Galbūt išties reikėtų ją panaikinti, o santykiui tarp mokslo ir visuomenės išlaikymo reikėtų kurti kažkokią asociacija, kuri, kaip nevyriausybinė organizacija, vienytų lietuviškus kalbainius? Jeigu jie užimtų aiškias pozicijas, neturint jokių kontroliuojančių ar nurodinėjančių galių, manau, kad tai jau būtų pozytivus žingsnis. Aš nemanau, kad dabartinė situacija normali, bet viską palikti savieigai? Kažkaip baugokai atrodo tokia mintis… 🙂
@baltasisvaiduoklis
O kas blogiausio gali atsitikti, jei viskas bus palikta savieigai? Vienintelis periodas, kai lietuvių kalba degradavo, buvo susijęs su pačiu lietuvybės persekiojimu, draudimu vartoti lietuvių kalbą ir raštui, ir netgi žodiniam bendravimui.
@Rokiškis
Rokiški, aš nekalbu apie kontrolę. Aš kalbu apie kažkokią nevyriausybine organizacija, kuri apsiimtų informavimo funkcijas atlikti, kas vyksta naujo mokslo pasaulyje. Priešingu atveju, mokslininkai galutinai užsidarytų savo kabinetuose, ir apie juos ir jų veiklą nieko nesužinotume.
@baltasisvaiduoklis
Tai dėl to nematau problemos 🙂 Tegul sau kuria, ką tik nori, tegul reklamuoja gerą stilių ir pan.. Problemos būna tada, kai visokios kontoros savo klaidas ir kliedesius gali prievartiniu būdu prakišinėt, kaip įstatymišką prievolę.