Baltojo vaiduoklio juodraščiai

Baigiantis metams, laikas juos ir apibendrinti. Kas šiais metais naujo, šiek tiek stebinančio ir net keisto? Keli persilaužimai, pradėjau rašyti čia, pradėjau dalyvauti konferencijose (anksčiau kažkodėl vengdavau viešai kalbėtis, dabar supratau, kad viskas pakankamai paprasta).

Pasirodo Lietuvos mokslo taryba ne formaliai remia Lietuvos mokslininkų veiklą, bet popierizmo tai daugiau negu proto, vežiojant ataskaitas, buvo kilusi mintis, kad daugiau niekada niekad, bent jau pats stengsiuosi išvengti ataskaitų ruošimo…

Šiaip metai buvo pakankamai gausūs naujomis pažintimis, kurios išties yra intriguojančios, atveriančios galimybes naujiems bendradarbiavimams ir bendravimams (tai ir mokslinė ir visiškai nemokslinė pažinčių pusė). Tame tarpe mačiau gyvą Kreivarankį, prisiliečiau (jis taip pat mane palietė 😀 ), tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai (pasisveikinom ir susidaužėm stiklo tara). Netgi turiu užuominų, kam Kreivarankiui buvo reikalingas Platonas. 🙂 Tik dabar šiek tiek pasimečiau, kur dėti linką, ko gero, reikia laukti, kada pasirodys antra dalis. 🙂

Pakankamai tvirtai užsimezgė ryšiai su Lenkijos ir Baltarusijos moksliniu pasauliu, vardan atrakcijos, kuri vadinasi įvairus mokslo turizmas (stažuotės, konferencijos). Dar noriu nuvykti į Ukrainą, kur gavau pakvietimą ir galėsiu plėtoti savus kontaktus, na ir žinoma, Rusija, kuri atrodo šiek tiek miglotai, bet kontaktai taip pat atsiranda…

Disertacija. Jeigu pažiūrėti visų metų darbą, tai pasistūmėta ženkliai, o jeigu pasižiūrint į paskutiniųjų mėnesių darbą. Yra klasikai, su teiginiu: „Nėra kada rašyti, nes gerti reikia“. Kitaip tariant, laukiam mūzos, nors vadovas nori įvado…

Ir dar, kai taip šalta, pypke rūkyti balkone darosi vis mažiau atraktyvu…