Baltojo vaiduoklio juodraščiai

Arkangelas Mykolas

Atidavus savo sielą sudraskyti demonams dėl nežinojimo, netikėjimo ir nenusižeminimo, nesiimant jokių veiksmų, kad tai pasikeistų, Viešpats pats nutarė mane grąžinti į savo tikėjimą ir nuleido iš dangaus spindulingąjį arkangelą Mykolą, tam kad perduotų man savo žinią, o tuo pačiu išsiųstų į pasaulį, tam kad jį galėčiau pakeisti. Skelbdamas Dievo žodį, tokį, kokį tik jis gali įdėti į savo pasiuntinio lūpas, o mano liudijimas tebūnie čia užrašytas, tam jog jis būtų išsaugotas o žmonės galėtų skaityti apie tiesą, kurią man dabar yra patikėta skelbti. Todėl klausykitės dievo žodžio, nes aš jį atnešu Jums, tam kad Šventais Raštas būtų papildytas, o ten užrašytas žodis paaiškintas.

Besiruošiant rytojaus paskaitoms, pakilo baisi vėtra namuose, durys atsidarė, langai buvo išplėšti ir iš dangaus nusileido šviesa, kurios viduje buvo sparnus išskleidęs angelas. Jis tarė:

-Būk pasveikintas, Baltasis Vaiduokli juodame fone. Ko nutilai ir neberašai? Tarškink klaviatūra toliau, tai ką aš tau dabar pasakysiu…

-Kas esi? – paklausiau nusižeminęs ir nuleisdamas galvą. Atsakymas buvo netikėtas…

-Aš Viešpaties pasiuntinys Mykolas, kuri kovojo prieš jo puolusius angelus ir padėjo kovą laimėti. Štai tau žinia iš Viešpaties:

Pradžioje buvo žodis, tas žodis buvo pas Dievą ir žodis buvo Dievas. Todėl sakau, kad žmonės turi matyti, žodis yra gerai, nes jis kuria ir tveria pasaulį. Viešpats tai mato ir siunčia žinią apie liudijimą – žodis yra Dievo ir tik jo, visi, kas bandys jį uždrausti ar pasisavinti bus nubausti, nes jie atims iš žmonių tai, kas buvo dovanota jiems dar prieš pirmąją nuodėmę, todėl tie, kas savinasi žodį bus nubausti, kai tik išmuš jų laikas. Juk ne veltui įsakyme įrašyta, kad vogti nevalia, o Viešpaties žinią norintis iš kitų žmonių atimti ir padaryti Jį nepažįstamą yra puolusieji Šėtono tarnai…

Ir skelbk šiuos žodžius, nes žinok, jog pramogų industrija tarnaują šėtonui, išperai Liuciferiui, kuris buvo nuvainikuotas. Tačiau tai netruks amžių amžius. Jų darbai surašyti knygoje, ir jie buvo pasverti. Todėl jiems galima pasakyti tą patį, ką Danielius pasakė Babilono kekšei Nabuchodonasarui: Tu buvai pasvertas, pasirodei per lengvas, tavo viešpatija bus sunaikinta – pusę jos pasiims autoriai, kitą pusė atiteks vartotojams.

Ir dar skelbk tai, ką jau seniai yra paskelbęs Žmogaus sūnus: kas Dievo – Dievui, kas Ciesoriaus – Ciesoriui. Ir žinok, jog ši šėtono viešpatijos dalis, kuri surenka, bet neatiduoda, yra muitininkas, kuris jau gimdamas buvo pasmerktas tarnauti blogiui. Jis žiūri į savo piktadarybes, bet neatgailauja. Todėl neregėti jam dangaus karalystės, o kupranugaris parodys savo vikrumą ir lankstumą, pralįsdamas pro adatos skylutę. Todėl sakau, muitininkas, kuris nepuls atgailauti, degs amžinosiose liepsnose ir bus pasmerktas prakeikimui.

Ir dar. Mano lūpomis bylodamas Viešpats sako, jog tie, kurie tyčia trukdo Jį pažinti, yra niekdariai. Jie vietoj vieno Dievo nori pasiūlyti šimtus savų netikrų Dievų. Tačiau jų lemtis tokia, kokia ištiko Baalo stabus, nei vieno jų nebus rasta ir jie bus sunaikinti. Todėl eik ir skelbk, kad jie pultų prieš Viešpatį ant kelių ir atgailautų. Nes kitaip jų lauks tokios pat kančios, kaip ir muitininko. Jie nusideda dar smarkiau, pasikeldami į puikybę ir pamiršdami, jog byloja tik tai, kas ir taip yra Viešpaties sukurta pradžių pradžioje, tam, kad pasaulis būtų geras.

Čia Mykolas suskliaudė sparnus ir pasiruošė kilti. Aš dar paklausiau:

– Mykolai, o kaip su Užkalniu ir Ulevičium?

– Tark jiems žodį, kad jie atgailautų, nes jie nusideda, bet nežino, kad taip daro. Tebūnie, jų nuodėmingos sielos apsivalo, nes jie tam dar turi laiko – tegul aukoją dešimtąją dalį pajamų Bažnyčiai, per kiekvienas Velykas tegul paaukoja eriuką, o kas septintus metus jautį. Ir jiems bus atleista, jeigu pamirš savo puikybę ir daugiau nebenusidės.

Čia šventas Mykolas arkangelas išskleidė sparnus ir pradėjo kilti, neatsisveikinęs, tačiau žadėdamas mane aplankyti maldoje. Visgi prieš išsiskiriant ištarė:

– Žinai, Baltasai, čia tau nuo manęs. Jūs norite būti pernelyg racionalūs, spręsdami iracionalius dalykus. Juk racionalumas yra tikrai pernelyg sureikšmintas.

Aš, nusižeminęs Viešpaties tarnas Baltasis Vaiduoklis, 2012 Jo metais, trys dienos prieš Švento Kazimiero šventę, užrašiau tai ir skelbiu pasauliu, ką man Jis per savo pasiuntinį Mykolą bylojo.

——————————————————————————————————————————–

Iš tikro iš tikro Jums sakau, viso to nebuvo, bet jeigu Mykolas mane būtų aplankęs, jo pasakyta kalba būtų labai panaši į šią.