Baltojo vaiduoklio juodraščiai

Niekada specialiai Pirmosios Respublikos laikotarpio nesu tyrinėjęs. Tai atsitiko dėl daugelio priežasčių, pirmiausia ir svarbiausia, man tai nėra pernelyg įdomu. Tačiau atskiri klausimai kartais pasirodo įdomūs, pavyzdžiui, aukštasis mokslas to meto Lietuvoje, kasdienybės istorija, kai kurie sociumai. Tikrai įdomūs klausimai, kaip ir daugybė kitų, atskirų klausimų. Iš kitos pusės, niekaip nuo to neišeina pabėgti ir dėl kitos priežasties, kadangi šiuos klausimus tyrinėja žmona, todėl vieną kitą ištrauką, šaltinį ar istorikų tekstuką tenka paskaitinėti. Ji, negailėdama, kartais atmeta ką nors įdomesnio. Vienas iš tokių padėtų prieš nosį šaltinių buvo straipsnis, pavadinimu „10 žymiausių Lietuvos vyrų“. Tuomet, kaip žmogus, nusišypsai ir pamąstai, jog ir tada buvo svarbūs visokiausi dešimtukai, nors, jeigu kas nors lieptų pasižiūrėti dar vieną, nežinočiau kur ieškoti ir prašyčiau žmonos pagalbos. Todėl eilinis, neeilinis 1933 XII 10 savaitraštyje „Diena“ paskelbtas dešimtukas.

Pirmoji vieta, natūralu, kaip ir kituose panašiuose rėžimuose, turėtų atitekti valdžioje esančiam diktatoriui. Ji buvo paskirta Ponui Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Jeigu pagalvoji, tai tokiuose normaliuose valstybėse, kokios dabar yra Baltarusija ar Sirija kitaip ir būti negali. Tas kas stovi prie valstybės vairo, privalo būti pirmas. Jeigu dabar būtų sudarinėjamas panašus dešimtukas, pirmuoju Lietuvos vyru vistiek turėtų būti Grybauskaitė, nes šis įprotis pas mus išliko. Tiesa, kiltų isterija, jog čia yra visiškai blogai ir viskas yra labai nekorektiška, ir tai veikiausiai apskritai yra seksizmas, bet kai pagalvoji, kokia iš Grybauskaitės moteris?

Antroji vieta. Kipras Petrauskas, dainininkas. Natūralu, kaip ir bet kokioje diktatūroje, aukštosios kultūros atstovai turėtų būti vertinami. Jeigu prisimintume, tai Stalino valdymo laikotarpis buvo taip pat aukštosios kultūros suklestėjimo periodas. Man vis dar paslaptis, kaip tomis sąlygomis galėjo kurti ir spausdintis (kas buvo dar svarbiau) pavyzdžiui M. Bulgakovas.  Na taip, to meto Lietuva skyrėsi nuo SSRS. Iš kitos pusės, K. Petrauskas išties buvo svarbi figūra viešajame gyvenime. Užfiksuotos anekdotines situacijos, apie tai, kaip jis sėdi užsikėlęs kojas ant premjero Tūbelio stalo laukdamas kol jam bus išrašytas prezidento pavedimu čekis, laikytinas to laikotarpio menininko elgesio modelio norma. Pagalvojus, ar kas nors iš  Lietuviškų žvaigždžių patektų į visos Lietuvos dešimtuką, atsakymas paprastas: žiūrint kas jį sudarinėtų. Šį sudarinėjo „Dienos“ skaitytojai.

Trečioji vieta. Augustinas Voldemaras, kaip apibūdino jį šis savaitraštis politikas ir profesorius. Žmogus iš praeities, pirmasis atkurtos Lietuvos ministras pirmininkas, ėjęs šias pareigas ir po perversmo. Čia jau galėtume pasitelkti ir analogijas su šiandiena. Pirmoji premjerė, gintarinė ledi Šatrija (beje, irgi profesorė) niekaip, na tikrai niekaip, negali pasitraukti iš politikos. Ir vis dar už ją balsuojama, nors vis mažiau ir mažiau, kas truputį džiugina. Jeigu pagalvojus geriau, atėjus Rusijai, šios niekas nekankintų ir netardytų. Visgi valstybė turėtų apsvarstyti, ar nevertėtų jos kur nors uždaryti, kaip ir A. Voldemaro, kad ir tuose pačiuose Zarasuose, nors geriau jau kokioje nors gydimo įstaigoje. Šiaip kaip mokslininkas, A. Voldemaras man labiau imponuoja, nors jo svarbiausi darbai buvo išleisti tik po jo mirties, atkūrus nepriklausomybę. Beje, veikiausiai reikalaujantys perleidimo.

Ketvirtoji vieta. Šiek tiek netikėta, bet viskas yra įmanoma. Buvęs Respublikos prezidentas Kazys Grinius. Netikėta, nes tuometinis rėžimas toleravo oponentus, iki protingos ribos. Tačiau iš dviejų buvusių prezidentų, į dešimtuką pateko ir aukštoje pozicijoje įsitvirtino būtent šis, prieš kurį ir buvo surengtas 1933 metais valdžiusio rėžimo perversmas. Bet lietuvių plačiosios masės niekada nepasižymėjo nuoseklumų, ir jiems tai disonanso nesukėlė. Normali diktatūra to sau negalėtų leisti, tokie veikėjai turėtų būti demonizuojami, bet čia Lietuva, net ir tuomet lietuviai buvo gana keisti žmonės. Aš manau, kad dabar viena iš slaptų A. Kubiliaus svajonių, tą kareivuką Žalgirio mūšyje, nutapyta G. Kirkilo veidu, kurią naktį slapta perdaryti, pakeičiant jam snukelį. O gal tai jau ir atsitiko.

Penktoji vieta. Arkivyskupas Juozapas Skvireckas „Lietuvos religinio gyvenimo vadovas“. Visuomet buvome ir būsime katalikiška tauta, ir net ir šiomis dienomis, sudarinėjant dešimtuką arkivyskupas turėtų patekti į jį. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje yra dvi arkyviskupijos. Hmm… Veikiausiai, kaip ir visi garbėtroškos, A. J. Bačkis ir S. Tamkevičius turėtų susimušti, ir tai jau būtų renginys, dėl kurio jų populiarumas dar labiau išaugtų, ir jie būtų įtraukti abu. Na, o jeigu muštynės neįvyktų, dešimtuke turėtų atsidurti tas, katras yra kordinolas.

Šeštoji – dešimtoji vieta. Visokiausi nereikšmingi kultūros ir mokslo veikėjai: 6. Prof. Mykolas Riomeris, tuometinis VDU rektorius 7. Prof. Vincas Čepinskis, buvęs VDU rektorius 8. Prof.  Mykolas Biržiška, Vilniaus vaduoti sąjungos pirmininkas 9. Vydūnas, rašytojas filosofas 10 Vincas Putinas (čia tas kur Mykolaitis), rašytojas. Na šiuolaikiniame dešimtuke tokie žmonės tikrai į jį nepatektų. Na nebent rašytojas Andrius Užkalnis, bet čia jau reiktų pasistengti, siekiant susigalvoti slapyvardį, nes tik su slapyvardžiu žmonės galėtų būti vertinami. Tuo tarpu formaliuosius reikalavimus, tokius kaip darbas universitete, patirtis gyvenant užsienyje ir t.t., Andrius Užkalnis lyg ir atitinka, tiesa reiktų atsižadėti viešai kunigystės, bet tai jam neturėtų tapti didele problema, juolab, jog dvasininko pareigų jis lyg ir nevykdo.

Bandymai lyginti spėliojant kas būtų ir kaip būtų dabar yra beprasmiški, nes mes norime reitinguoti ir mes kasdien esame užverčiami dešimtukais, penketukais, kartais šimtukais ar tūkstantukais. Žvelgiant į to meto dešimtuką, akivaizdu viena, jog mokslas ir menas to meto Lietuvoje buvo gerokai aktualesni. Tai natūralu, mes gyvename šiek tiek kitokiomis sąlygomis. Tuo tarpu nėra nurodyta nei vieno verslininko, todėl panašu, jog ir tuomet Lietuvoje verslas buvo šioks toks baubas. Apskritai, tos ir šitos Lietuvos lyginimams galimybės yra neišsemtos.