Bieliackio istorija: kaltų paieška
A. Lukašenka sugeba mojuoti "kliuška" per bet kokius principus ir nuo to mums tik skaudžiau
Šiek tiek pramiegojęs, šiek tiek apspangęs, su ne iki galo išgertu kavos puodeliu ir pypkę dantyse dar kartą permečiau tai, kas vadinama socialiniais tinklais, Lietuvos ir Teisingumo ministerijos bei A. Bieliackio bylos santykio klausimu. Visi žino, kad įvyko kažkas baisaus ir niekas netiki, jog Lietuva gali iš šios situacijos išeiti sausa – bet kokiu atveju, lengvas šūdo kvapas vis tiek tvyros aplinkui. Ir tai nieko neturi stebinti. Iš principo yra dvi pozicijos: dėl visko kalta vyriausybė ir Seimas – Šimašius, Ažubalis ar koks nors Zingeris, arba tai klerkų darbas, kurie tyliai darė savo darbą, vedini tikslų, kurie gali būti deklaruojami vienaip – reikėjo laikytis įstatymo raidės, tačiau niekas negali paneigti, jog jie sąmoningai visa tai atliko. Išties, labai nepatogus laikas, vasara, kai visi atostogauja, o žaibiška reakcija niekas nepasižymėjo. Ir viskas išsitęsė. Komisijų sudarymai ir kaltųjų paieška tik ženklina, jog mes iš tiesų nesame jokia politinė visuomenė, kur garbė ir solidarumas būtų kažkokios vertybės. XIX a. sukilimuose dalyvavusiems mūsų protėviams turėtų būti gėda, kadangi jie turėjo aiškias nuostatas, telpančias į paprastai išdėliotą žodžių pynę: „tikėti laisve ir Lietuvos Statutu“.
Išties, laisve jau seniai nebetikime, kaip ir apskritai, esame nutolę nuo bet kokio tikėjimo, tiek savimi, tiek visuomene, tiek ir religinėmis dogmomis. Ir šioje vietoje mes nugrimztame į eilinę lietuvišką kasdienybę, kurios pagrindą sudaro blaškymasis tarp bandymo išgyventi ir siekio surasti kaltus, nes mes patys kalti dėl nieko negalime būti. Veikiausiai. Apie Statuto metaforą, ką ji galėtų reikšti, net neverta kalbėti, tačiau joje sudėta daug daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio – joje telpa istorinė atmintis, teisniai principai, bendruomeniškumas ir politinės būtybės lygybė kitų atžvilgiu.
Šiandien ir artimiausiu metu bus ieškoma kaltų, vieni reikalaus Šimašiaus, kiti Ažubalio galvos, bet tai skirtumo nesudaro, nes reikalaujama kraujo ant politinio aukuro. Atsiras žmonių, tiksliau, jau atsirado, kurių mintyse galima bus išskaityti valymo poreikį ministerijoje arba ministerijose, atsiranda ir tokių, kurie ta proga gali paburbėti, apie tai, jog švietimo sistema nevykusi ir ugdo mankurtus. Ir visi reikalaus kraujo. Žinoma, galima bandyti kažką teisinti, tačiau kaip jau pasakyta, geras žmogus politikoje ne profesija. Ir prieš šį argumentą nieko negalima pastatyti, nes bet kokie pateisinimai jau atrodo juokingi.
Taip, galvos turi ristis, pirmiausiai Ažubalio, paskui Šimašiaus, ir, veikiausiai Kubiliaus. Akivaizdu, jog jis, kaip vyriausybės vadovas, turi prisiimti didžiausią atsakomybę, kadangi jis yra įsipareigojęs užtikrinti vyriausybės sklandų darbą, tuo tarpu du ministrai niekaip negali tarpusavyje susikalbėti, ir mes visi puolame į rudos konsistencijos masę veidu, kuri pasirodo, dar ir labai smirda. Tačiau didžiausia Kubiliaus problema netgi ne čia – žadėtasis saulėlydis taip ir neįvyko, nors ir turėjo. Ministerijose turi būti tik tiek klerkų, kad jie visi cyptų nuo bet kokio papildomo popierėlio, ir tai nebūtų vieno skyriaus problema. Tuo tarpu lengvas pasivaikšiojimas iki teismo ir atgal, pakeliui kur nors užsukant dienai praskaidrinti, yra vienas malonumas. Iš lėto, neskubant ir nepersidirbant sukurpiama pažyma ir štai, mūsų snukučiai parudavo. Taip, tai Kubiliaus deklaruotų principų, su kuriais jis kūrė vyriausybės programą, praradimo padariniai. Ir dėl to reikia reikalauti kraujo, ir dėl to Šimašiaus galva, riedėdama turi išdaužyti klerkus kaip kėglius, kuomet visa visuomenė, žiūrėdama į šį reginį galėtų sušukti „straikas“, lygiai tas pats turi atsitikti ir kitose struktūrose, kurios bent minimaliai turėjo prisiliesti prie šios problemos pagal savo kompetenciją (tai, jog šio darbo neatliko, tik jų pačių kaltė). Todėl reikia reikalauti totalaus valymo, kam reikalingi tarnautojai, kurie tarnybos neatlieka?
Ir visgi, galbūt yra kaltesnių už tuos kaltus, kurie visi dabar yra kaltinami? Be jokios abejonės, šioje situacijoje, kalčiausiais lieka tie, kas turėjo stebėti, kas vyksta ministerijų koridoriuose, tie kurie skelbiasi esą ketvirtoji valdžia arba išdidžiai save vadina žiniasklaida. Tai, jog jie gali operatyviai ką nors parašyti, abejonių nekelia – visi atsimename, kaip greitai buvo parašytas briedas apie V. Pociūno žūtį (beje, kiek žurnalistė ir redaktorius atsėdėjo, vardan savo principo neišduoti informatoriaus aš niekaip negaliu prisiminti, nors informatorius ir turėjo būti pavadintas dezinformatoriuimi)… Peržvelgus portalus, matosi absoliuti impotencija, jie talpina BNS ir ELTOS žinutes, parašo ką nors apie šou verslo pasaulį, tuo tarpu tai, kas gali mus išteplioti šūdais, jiems neįdomu. Aš galiu ironiškai žiūrėti, į visas žiniasklaidos priemones, kurios dabar rėkia, kaip ir aš čia, apie galvų kapojimą, bet jie ne mažiau kalti dėl A. Bieliackio tragedijos, savo abejingumu. Redaktorius, kuris kiekvieną pirmadienį atneša po šūdų kibirėlį ir išpila ant Lietuvos, šioje vietoje turėtų slėptis iš gėdos. Reikia tikėtis, jog šis skandalas bent jau pagyvins jų susidomėjimą, apie ateinančias užklausas. Taip, tai didelis darbas, bet jeigu klerkais mes nepasitikime, kažkas juos turi kontroliuoti iš visuomenės.
Po viso šito raidžių lietaus, prieš paspausdamas „Publish“ mygtuką, dar spėjau pagalvoti, kaip turėtų jaustis Goro provincijoje tarnaujantis Lietuvos respublikos karys, kuris stato savo gyvybę į pavoju, ne vien tik dėl to, jog jis yra šioks toks adrenalino fanatikas, bet taip pat ir vardan principo, jog jo tėvynėje demokratija yra vertybė, kurią verta ginti…
Stipru, vienok. Labai šauniai čia surašėte. Taip šauniai, kad ir socialiniuose tinkluose pagirsiu, kur dar daugiau žmonių gaus tatai pamatyti.
Į maišą juos visus, į maišą!
Kubilius papjovė ekonomiką su vartojimo stabdymu. Kai nevartoji ir mokesčių nesurinksi, o jei dar pakelsi juosius, dar mažiau surinksi. Spaudą užmušė. Net ir tie, katrie manėsi turį įtakos, dabar jau taip nebemano.
Tarp biudžetinio planktono nėra pinigų generavimo, jie ten sukasi ratu -- gavai -- išleidai -- grįžo į biudžetą nuo 30 procentų ir daugiau.
O Šimašius ką? Nors bent jau atostogas atšaukė vyksmo metu?
Jei jau pagal laiko liniją -- Betingis, Pociūnas, Kliunka. Na pasidomėk su kokiom bylom jie dirbo.
@kreivarankis
Kreivaranki, žinau, kad tu humaniškas, bet KGB juo iš maišo ištrauks net ir Neries dugne… Pakurti giljotiną, ir pasilinksminkim 😀
@Lokyz
Ar būtina taip viską supaprastinti, kuomet turim vos du nežinomuosius lygtyje?
Beje vyksmas buvo iki kovo vidurio, dabar tai tik pasibraidymas po šūdą… Vėlu jau kumščiais mojuoti…
gerai parašyta.
OT:pasigedau pas jus mygtuko „Patinka“, čia tiems tinginiams, kurie tik paskaito, bet tingi pakomentuot.
@an
Aš čia pripažįstu savo analfabetizmą šioje srityje, bet nieko negaliu padaryti (ne todėl kad nenoriu, bet tingiu kažkaip aiškintis). Bet čia ateis Skirtumas ir pasakys, ką ir kaip daryti…
o tai kame čia straipsnio stiprumas? -kažko naujo, nei žiniasklaidoj buvo pasakyta, čia nėra -- gal privalumas, kad atkreipiamas dėmesys į komunikacijos tarp ministerijų gerinimą/kontrolę/priežiūrą iš vyriausybės pusės, ne daugiau
@mindaugas danys
Užtat karikatūra graži, tik dėl to kad ji man patiko, ir padariau kompiliaciją, kurioje absoliučiai nieko naujo. Kitaip nebūčiau galėjęs sau leisti įsidėti ir pasižymėti bloge. Tai tik tiek ir norėjau, čia jie visi, atsitiktinai perskaitė ir dar rašinėja. Tekstas sugeneruotas automatiškai, sumetus kelias nuorodas. Nekreipkite dėmesio į jį, siūlyčiau dar kartą pasigrožėti šiuo nuostabiu paveikslėliu…
@bv -- nieko aš nepaprastinu. Tas padispanas „Šimašius kaltas ar ne“ jau mažumą užknist pradeda.
šiaip tai kažkaip neteko pastebėti viešojoje erdvėje , kad kas nors keltų klausimus kiek kitaip , o būtent:
-- kaip gerbiamasis Baltarusijos opozicionierius atsidarė sąskaitą lietuviškame banke?
-- kas, kokiu tikslu, kiek ir (svarbiausia !) kieno pinigus pervedinėjo į tą sąskaitą?
-- kiek teisėti buvo tie pervedimai?
-- jei teisėti, tai ar skaidriai tie pinigai buvo naudojami? Ar neprilipo dalis jų prie mūsų kovotojų su batkos režimu pirštų?
-- kokias įstatymų ar kitų LR teisės aktų nuostats pažeidė šiuo metu vis linksniuojami kaltininkai?
ir dar daug , daug klausimų. Kodėl mūsų žiniasklaida, blogosfera ir vadinami ekspertai jų nenagrinėja?
@Lokyz
Lotuliukas
@sigitas
O kaip lietuviai atsidaro sąskaitas Anglijos, Airijos ir kitų šalių bankuose? Spėju, užpildė prašymą, pateikė reikiamus dokumentus ir gavo sąskaitos numerį ir veikiausiai kortelę, taip pat prsijungimo kodus… panašiai galima atsakyti ir į kitus klausimus, nes sąskaitos išrašai, kiek žinau, žiniasklaidoje neanalizuoti, veikiausiai todėl, jog jie nėra labai prieinami.
Apie kokį skaidrumą galima kalbėti konspiracinėmis sąlygomis?
Duokit žmogų, įstatymas ir straipsnis atsiras. Nuo penkerių iki penkiolikos metų pagal BK -- valstybės išdavystė tai vadinasi…
Kaip niekad gera nuotaika prieš miegą 😀
to Lokuz
šiaip atsakei tik į pirmą klausimą, visi kiti liko tamsoje. Na pabandyk LT, ar toje pačioje UK , atsidaręs sąskaitą pasidėti kokius 50 gabalų , kad ir EUR. Iškart paklaus -- iš kur malkytės. Nori pasakyti , kad bankas , pažeisdamas LT įstatymus nepranešė FNTT? Ar pranešė, bet pastaroji gavo CU iš …. na supranti , ir tie atšoko? Tipo , čia revoliucijos pinigai , nietrož? Beje , tas Bialeckis , pasirodo , ne teip seniai jau buvo įkliuvęs LT/BY pasienyje su 40 štukų EUR, kuriuos LT teismas konfiskavo ir dar uždėjo baudą. Kažkaip mūsų žiniasklaida tos temo neeskaluoja. Suprantama. Manau , kad visi eksportai , t.s. skaičiuje ir revoliucijų , yra gana pelningas biznelis. Eksportuotojams.
@Sigitas -- dar daugiau žiūrėkite televizorių, ypač tą kur rusiškai pasakoja ir pasaulis sužibės naujomis spalvomis.
Vadinkime dalykus savo vardais.
Popierinės žiniasklaidos, nuolankiai priėmusios Kubiliaus mokesčių didinimus, vadinti ketvirtąja valdžia liežuvis neapsiverčia. Faktinę padėtį geriau nusakytų žodis „tarnaitė“ arba koks dar negražesnis.
@sigitas: kovoti už demokratioją (ką tas žodis bereikštų) Baltarusijoje -- pavojingas ir nedėkingas politinis „verslas“, kurio imtis gali nebent principus turintys idealistai. Vadinkime juos kovotojais už žmogaus teises.
@baltasisvaiduoklis
OPLIA!!!! Štai ir aš!
🙂 Darai šitaip:
Varai į dashboard’ą, tada spaudi „įskiepiai“ arba „plugins“, tada susirandi įskiepį „AddToAny: Share/Bookmark/Email Buttons“ jis pas poną Vaiduoklį yra įjungtas matosi, tik reik pakonfigūruoti. Ten reik spaust tokią nuorodėlę „Settings“ esančią ties „Aprašymas“ (arba ties „descriptions“, jei nepasinaudojote proga pasidaryti dashboard’ą lietuvišku). Arba galima spausti „nuostatos“ ties „įskiepis“ 😉
Tenaisna (pačiame viršuje) su pelės pagalba galima išjungti arba įjungti servisus paspaudus mygtuką „Add/remove services“ -- tenais pirmi trys yra „like“, „tweet“ ir „1+“. Bet tas 1+ biškį neveikia, bet pabandyk gal veiks 🙂 Užtai „like“ tikrai veikia!
Nepamirštam viso šito pabaigoje paspausti mygtuko „Save changes“, esančio kiek žemiau.
Na o straipsnis tai kasbeko… Kabinate ten, kur man net nesigalvojosi pakabinti. Ale nu už tai pakabinote. Kabinkite ir toliau taip!
Ach tu rupke, pamiršau „notify me of followup comments via e-mail“ paspaust. Ta proga Sigitui dar replikuosiu, kad buvo straipsnis ta tema ir ten rašė koks tai protingas dėdžius (bene delfyje), katras viską ten paaiškino iš kur ir kaip ten viskas. Bet dabar tingiu ieškoti 😉 BV man regis žino apie ką aš, o jei nežino, tai tada eisiu vargintis ieškot tos nuorodos.
@skirtumas
Dėkavoju žemai lenkdamas galva, dabar mano traštis taps orientuotas į socialinius tinklus 😀 Sigitas teisus, jog niekas nenagrinėjo, bent man neužkliuvo. Bet tie klausimai, kuriuos jis kelią, didžiąja dalimi gali būti keliami totalitarinių rėžimų, man jie nekyla. Iš kitos pusės, irgi galima pasvarstyti, ar nebūtų verta pasinagrinėti šitą atvejį, jeigu jau vistiek užvirtas šūdas…. Jūs, veikiausiai kalbate apie Laučiaus straipsnį…
„Taip, galvos turi ristis, pirmiausiai Ažubalio, paskui Šimašiaus, ir, veikiausiai Kubiliaus. Akivaizdu, jog jis, kaip vyriausybės vadovas, turi prisiimti didžiausią atsakomybę, kadangi jis yra įsipareigojęs užtikrinti vyriausybės sklandų darbą, tuo tarpu du ministrai niekaip negali tarpusavyje susikalbėti, ir mes visi puolame į rudos konsistencijos masę veidu, kuri pasirodo, dar ir labai smirda.“
Pvz. yra staigus ir siauras, prasto matomumo kelio posūkis, kurio neįmanoma įveikti nepristabdžius greičio, tačiau deja tas, kad turėjo užtikrinti saugų judėjimą nepastatė toje vietoje įspėjamųjų ženklų. To pasekoje įvyko avarija -- susidaužė du automobiliai. Klausimas -- kas turi „atsistatydinti“? Tas, kas turėjo užtikrinti saugų eismą, ar tie kurie susidaužė? Kita vertus ar avarija tikrai įvyko dėl to, kad kelio ženklas buvo nepastatytas, gal tas pirmame sakinyje aprašytas posūkis visai nebuvo toks pavojingas, jokių ženklų ten statyti nereikėjo ir kalti buvo abu vairuotojai?
Kaip ten bebūtų, jei jau trenkėmės į rudą konsistenciją veidu, tai teisingiausia būtų, kad atsakytų visi trys ir kuo griežčiau. Gaila, kad savo principingame tekste šaukdamasis kuo griežtesnės atsakomybės vyriausybės nariams, autorius patingi paspekuliuoti kaip jo pasiūlymai dera su Konstitucija.
Pvz.
101 str. „Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
(ir tame pačiame straipsnyje)
Vyriausybė taip pat privalo atsistatydinti šiais atvejais:
3)kai ministras pirmininkas atsistatydina ar miršta.
Taigi, atsistatydinus Šimašiui ir Ažubaliui, Kubiliaus Vyriausybė turėtų iš naujo gauti įgaliojimus Seime. O tada jau iš naujo gavus įgaliojimus ir vėl patvirtinus Kubiliaus vyriausybę, galėtų atsistatydinti pats Kubilius ir Vyriausybė galėtų ramiausiai atsistatydinti. Kubilius aišku galėtų atsistatydinti nelaukdamas kol Seimas patvirtins pasitikėjimą jo Vyriausybę ir tuomet visi išsivaikščiotų ir be papildomo balsavimo Seime. Tačiau yra dar vienas momentas -- Kubilius gali atsistatydinti netgi prieš atsistatydinant Šimašiui ir Ažubaliui, tuo būdu dar labiau sutrumpindamas procedūras, nes tuomet dėl to nelemto įvykio atsistatydinus Kubiliui, kartu su visa Vyriausybe pasileistų ir tie niekadėjai Šimašius ir Ažubalis, o taip pat ir kiti ministrai. To pasekoje -- dar mažiau procedūrų ir daugiau atsakomybės, kad visi žinotų. Iš to išplaukia, kad vadovaudamiesi teze „dėl visko kaltas Kubilius“, mes visada pasirinksime optimaliausią (labiausiai optimizuotą) variantą.
Tik viena problemėlė -- kuo mažiau procedūrų, tuo mažiau apie eseistinių temų ir tuo mažiau progos įkelti įvairius paveiksliukus. Pagooglinau žodį Beliackis ir pirmoje vietoje išmetė nuorodą į šį blogą. Taigi atsižvelgiant į blogosferos ambicijas tapti alternatyva žiniasklaidai, nenuostabu, kad reitingai reikalingi visiems 😀