Archyvas

2011.01.27 archyvas

Saugumiečių tradicijos

Ko gero visi žino tuos anekdotinius pasakojimus apie KGB darbo metodus, kuomet buvo sekama ne tik laisvesnė mintis, bet net ir toks nekaltai kaltas dalykas kaip anekdotų pasakojimas.  Pasakojama, perpasakojama ir iš visko suformuojama tradicija, o taipogi ir stereotipai, apie tai, kad savi įrašinėja savus arba pasakymas, kad CK pirmasis sekretorius kolekcionuoja anekdotus apie save, ir turi sukaupęs ne menka kolekciją, apytikriai du su puse lagerio. Lietuviškos tradicijos nėra tokios gilios, galiausiai egzistuoja su pertraukimais. Tačiau neišvengiamai egzistuoja. Ištrauka iš Pirmosios Lietuvos Respublikos saugumo bylos, kurioje užfiksuotas anekdotas apie tuometinį prezidentą Antaną Smetoną:

Atėjo prezidentas Antanas Smetona į kirpyklą ir paprašė jį sušukuoti taip, jog jo plaukučiai truputi stvėtų. Kirpėjas vargo, triūsė bandė kažką padaryti, bet prezidento plaukai buvo pakankamai reti, todėl teko pripažinti prezidentui, jog nelabai gerai sekasi. Prezidentas, kuris valdydamas valstybę visur ieškojo racionalumo, turėjo paklausti:

– Tai ką dabar darysime, kad mano plaukai atsistotų?

Į tai kirpėjas pabandė atsakyti drąsiai:

-Galbūt būtų galima padaryti laisvą spaudą, tada ir mano pagalbos nereikėtų…

Be jokios abejonės, kadangi aš neužsiimu XX a. tyrimais, anekdotas perpasakotas. Tačiau demonstruojantis, kokio pobūdžio problemų būta Lietuvoje prie Smetonos. Ir nežinau, galbūt jų yra ir daugiau, tačiau man papasakojo tik šį…

Share
Kategorijos: Pokštai Žymos:

Krepšt…

Aš daug ko galiu sau leisti nesuprasti, kadangi yra daug temų, kurios man neatrodo vertos, jog į jas būtų gilinamasi. Dėl to, jog rezultatai net negali priartėti prie to, kas vadintina pilnesniu vaizdu. Viena iš tokių sričių, kur priėjęs, pažiūrėjęs ir pamąstęs galiu pasakyti tik garsiąją frazę „Krepšt“, būk tai nieko nesupratau, yra statistika. Ne todėl, kad matematika mane traumavo ir būčiau susipykęs su skaičiais. Toli gražu. Problema ta, jog statistika išties yra beveik ginklas, kuriuo pakankamai paprasta pasinaudoti. Galbūt todėl aš iš dalies ir pritariu tam internetų pasakymui, jog „yra melas, yra didelis melas ir yra statistika“, kuris veikiausiai turi autorystę. Tačiau kažkodėl turiu įtarimą, jog visa tai susiję su tuo, jog savo gyvenime susiduriame su tam tikra statistikos atmaina, kuri galėtų būti įvardinta kaip „lietuviška statistika“, su iš to išplaukiančia metodologija ir prioritetais.

Pasvarstinėti apie statistikos situaciją ant Lietuvos mane privertė žinios ir per jas nuskambėjęs teiginys, jog apie 60 mokslo daktarų patenkinti savo atlyginimais. Kažkokia moterėlė iš lietuviškos statistikos šventovės, vadinamos departamentu bandė aiškinti, kodėl gaunami tokie rezultatai: na, mokslininkams nėra lemiantis toks svarbus faktorius kaip pinigai, svarbiau yra savirealizacija. Kas į žmonių kalba išverčiama taip, jog mokslas yra hobistinė veikla, o jeigu už ją ne tik kad nereikia mokėti, bet dar ir pinigų duoda, tai visai neblogai. Vienu žodžiu, kalba lyg ir gražiai, bet kalba totalias pievas. Obettačiauneskadangi tyrimas išties įdomus ir jį reikėtų pavartinėti, ką ir prisiruošiau padaryti. Ir susidūriau su problema, kurią buvau praleidęs klausydamasis žinias…

Pirmiausiai. Šiandien įsijungus statistikos departamento puslapį, tai yra antroji žinutė, su prirašyta data 2011-01-25 ir užvadinimas „Mokslo laipsnį turintys asmenys“ kuris yra be galo informatyvus. Bet intuityviai nujaučiau, jog tai yra daug maž tai, ko ir atėjau į tą puslapį. Paklikinam 🙂 … Ir, kaip netikėta, viskas lyg ir veikia ir netgi informacija yra. Kažkokia. Ir pačios pirmos eilutės verčia dar karta permastyti, ar tikrai buvo patekta į tą vietą, į kurią eita. Kadangi skelbiami duomenys yra apie 2009 metus. Pasimetęs pasikrapštai galva, dar kartą tarsteli stebuklingą žodelį „krepšt“, dėl viso pikto kresteli galvą, kad vaizdas atsinaujintų ir vistiek rezultatas tas pats. Ir tuomet jau galima nusistebėti: žiū, nepraėjo ne dveji metai, o anie po apklausos ėmė ir sudėliojo rezultatus. Ir tuomet dar kartą viską pergalvoji, ar čia ta pati įstaiga, kuri skelbia, jog statybų kaštai per mėnesį pabrango ar atpigo bei gyvenimo ir vartojimo išlaidos lyginant su sekančiu mėnesiu pakito tokia ir tokia procentine išraiška. Ir pasirodo tai organizuoja ta pati lietuviškos statistikos šventovė. Tiesiog tyrimai yra šiek tiek vėluojantys. Nors viskas turbūt priklauso nuo prioritetų, o gal nuo krūvio.

Tiesa, bandydamas išsiaiškinti, kiek reprezentatyvi ši apklausa, veikiausiai turėčiau skambinti į pačią įstaiga ir užduoti šį klausimą jiems, nes tokios informacijos niekas net nepatalpino. Lietuvoje yra 9,6 tkst. mokslo laipsnį turinčių žmonių, tačiau kiek iš jų sudalyvavo rengiant apklausa, pasakyti be galo sunku, nors net ir teksto loginės struktūros tai nebūtų sugadinę, kadangi tokia informacija yra viena būtiniausių, o tam buvo galima skirti net visą sakinį. Bet tai neesmė. Nes vėliau patekta informacija yra lyginama su 2006 metais, taip sudarant galimybę pasižiūrėti, kokie pokyčiai yra šioje srityje ir nubrėžti tam tikras gaires, kurios parodytų perspektyvą. Ir tuomet susimąstai, kad tai yra šyvos kumelės rožinis sapnas (čia jau šiek tiek papildant pipediją), nes tam nereikia jokių kreivių ir projekcijų braižyti. Tiesiog galima būtų pridėti vieną stulpelį, jog šiuo metu mokslo laipsnio siekia ir nurodyti doktorantų skaičių ant Lietuvos. Ir tai būtų šiokia tokia nuoroda į ateitį ir t.t.

Na ir žinoma, apibendrinama su tokiais klausimais, kurių geriau jau nebūtų, arba jie būtų pakeisti į ne mažiau informatyvius klausimus: „ar ieškote Šventojo Gralio?“, „kas trukdo Gralį surasti“ ir t.t. Žodžiu, kažkas baisaus ir pasmirdusio vyksta tame departamente. Na ir žinoma požiūris ir retorika, nuo kurios bloga, bet jų geriau net neliesti, nes nevalingai galima ir susipykinti…

Share
Kategorijos: Briedas Žymos:
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos