Atviras laiškas Rokiškiui
Gerbiamas Rokiški,
Kadangi Jūs esate ko gero pirmas Lietuvos blogeris, kurio idėjoms buvo paskirtas socialinis – ekonominis traktatas (autorius beveik anonimas, nors kai kas įtaria, jog juo galėtų būti kažkoks Kreivarankis), Jūs pats jau analizuojamas kaip reiškinys, įtakojantis ir beveik lemiantis lietuvišką viešąjį kalbėjimą, kuris sunkiai pasiduoda analizei, tačiau Skirtumas sugebėjo tai padaryti, norėčiau tiesiog visos tautos vardu padėkoti, kad Jūs nepaliekate mūsų tamsoje ir vis dar rašote ir šviečiate. Esame nuoširdžiai dėkingi. Ir tie žmonės, kurie atmetė Tamstos išmintį vien dėl kažkokio šuns, liaudyje vadinamo pipiru (nežinau ar verta rašyti iš didžiosios raidės, jeigu tas šunpalaikis buvo elementarus kaimynų, o gal ir savų, vištų skerdikas), atrodo be galo riboti, nesubrendę ir neapsišvietę, tačiau veikiausiai pasižymintis subtilia logika. Visi be galo džiaugiasi tuo, jog Jūs nenuilstamai rašote ir šviečiate tautą. Dar daugiau, visa blogosfera tiesiog euforijoje, jog nereikia elgtis su savaisiais komentatoriais taip, kaip elgiasi kažkoks Račas, įvardindamas juos dundukais ar dar kažkaip panašiai. Juk visi savuosius komentatorius, kurie yra apskritai niekam neįdomus gali pasiųsti pas Rokiškį, kuris juos pasiūs ten kur reikia, o jeigu bus geros nuotaikos ir su įkvėpimu, gali pasiųsti labai poetiškai (pavyzdžiui, eiti atitinkama kryptimi pasišokinėjant ir dar su apsisukimais, ar kažkas panašaus).
Mielas Rokiški, kaip gerai, kad pasisėmus tamstos išmintimi, šiandien buvo galima vaikams atsistojus prie durų paaiškinti, kad helouvynas yra pseudovakarietiška pseudošventė, kurios dirbtinis perkėlimas į Lietuvą iš principo nieko pozityvaus neatneša (beje, šiandien tokie vaikai gerokai subiesino, todėl jiems skirdavau po kelias minutes pamokslo apie tai, kaip aš žiūriu į šią „šventę“, tačiau turiu įtarimą, jog jie mano, kad tai buvo mano pokštas po jų pasakymo „pokštas arba saldainis“).
Dar daugiau, Lietuvos žmones džiugina tai, jog Jūsų prognozės tiesiog momentaliai pildosi: visai neseniai Jūs rašėte apie tai, jog Rimi yra šūdas (su kuo visiškai sutinku), ir jog ją gali perpirkti pvz. Norfa, ir išties, prieš kelias savaites į buvusias Rimi patalpas, visai netoli mano gyvenamosios vietos Kaune, įsikėlė Norfa. Čia toks tikslumas, jog kirba įtarimas, jog Jūs dirbate su labai slapta medžiaga ir neprognozuojate, o tiesiog informuojate visuomene, apie būsimas permainas. Dėl to visos sąmoningos Lietuvos visuomenės vardu norėčiau padėkoti Jums už tai, ką Jūs darote.
Tik labai norėčiau paprašyti, jog liktų kuo mažiau apleistų ir baltų temų, kalbant apie Lietuvos gyvenimą. Norėjau pasiteirauti, kodėl taip nepelnytai užmirštas pasiliko tų baisių žiurkių, vadinamų bebrais, klausimas? Nejaugi Jums tai visiškai neberūpi? Nejaugi Jūs ruošiatės mus palikti nežnioje, neišnarpliodami iki galo šių klausimų? Pasigailėkite Lietuvos… Ar už tokią Lietuvą mes kovojome, apniktą kardadančių žiurkių?
Su pagarba, meile ir pačiais šilčiausiais linkėjimais,
Žemai lenkiantis galvą,
Baltasis Vaiduoklis
P. S. Visus, ką atsitiktinai pasieks ši žinia, siūlau organizuotis ir įteikti prašymą atitinkamai intitucijai prie prezidentūros, kuri užsiima masiniu ordinu ir medalių dalinimu, jog Rokiškis būtų apdovanotas kaip tautos gynėjas, taip pat už kultūrinę veiklą, taip pat už valstybės pamatų stiprinimą ir t.t. Vertėtų pagalvoti ir apie užsienio valstybių apdovanojimus. Mes turime pasirūpinti, jog Rokiškio krūtinė būtų daug gausiau nukabinėta visokiais ten pakabukais (medaliais ir ordinais), negu Brežnevo. Už šviesą ir tiesą į laisvę, kartu su Rokiškiu, draugai.
